Naujienos

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (LKNUC) vyrauja mokslo metų pabaigos nuotaikos. Šiemet centre yra daugiausia dvyliktokų per mokyklos istoriją - net 3 klasės , iš viso 22 mokiniai.

Dauguma renkasi mokyklinius egzaminus

Norėdami gauti brandos atestatą abiturientai privalo išlaikyti du pasirinktus egzaminus. LKNUC direktorė Girdutė Lepeškienė pasakojo, kad šiemet populiariausi yra mokykliniai valstybinės lietuvių kalbos ir dailės egzaminai. Dailės egzaminą pasirinko net 18 mokinių! Direktorės pavaduotoja bendrajam ugdymui Jolita Levickienė teigė, kad pagrindinė šio egzamino populiarumo priežastis – jį lengva išlaikyti. Dailės egzaminas vyksta keliais etapais: mokiniai pristato savo darbų eskizus, vėliau pačius darbus, galiausiai laiko teorinę dalį. Taigi susirinkti teigiamą balą per visus etapus nesudėtinga. Tačiau tarp dabartinių abiturientų yra ir tikrai gabių piešimui mokinių, sukūrusių brandžius darbus. Vis dėlto planuojančiųjų stoti į Vilniaus dailės akademiją šiemet nėra, nors ankstesniais metais tokių būdavo.

Valstybinių egzaminų tvarka kurtiesiems kitokia nei girdintiesiems

Keletas LKNUC mokinių šiemet laiko ir valstybinius egzaminus. 3 mokiniai yra pasirinkę anglų kalbos valstybinį egzaminą, 1 – biologijos. Valstybinių egzaminų tvarka kurtiesiems šiek tiek kitokia nei girdintiesiems. Jiems skiriama 25 proc. daugiau laiko. Be to, egzamine dalyvauja ir gestų kalbos vertėjas. Tačiau egzaminų komisijos pirmininkas griežtai prižiūri, kad vertėjas atliktų tik vertimą, bet nepadėtų abiturientams atlikti užduočių. Kadangi egzamino tvarka kiek kitokia nei girdinčiųjų, LKNUC mokiniai valstybinius egzaminus laiko savo mokykloje, o ne kartu su mokiniais iš bendrojo lavinimo mokyklų.
Laikydami užsienio kalbos egzaminą, girdintieji turi atlikti klausymo užduotį. Kurtieji šios egzamino dalies laikyti, žinoma, negali, tačiau jų balai dėl to nenukenčia: egzamino dalies raštu įvertinimas dauginamas iš tam tikro koeficiento ir pridedamas prie galutinio balo. LKNUC mokiniai negali laikyti ir bendrojo lavinimo mokyklose įprastų lietuvių kalbos ir užsienio kalbos įskaitų žodžiu, tačiau jau antrus metus jiems organizuojama gestų kalbos įskaita.

Abiturientų planuose ir tolesnės studijos

Kasmet į aukštąsias mokyklas įstoja apie 25-33 proc. LKNUC abiturientų. Dalis abiturientų stoja į kolegijas. LKNUC direktorė G. Lepeškienė pabrėžė, kad pastaraisiais metais kurčiuosius noriai priima ir profesinės mokyklos. Šiemet abiturientai domisi studijomis Vilniaus pedagoginiame universitete (čia tarp kurčiųjų populiari ikimokyklinio ugdymo specialybė), Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre.

Šiuolaikiniai abiturientai mažiau motyvuoti mokytis

Direktorės pavaduotoja bendrajam ugdymui J. Levickienė teigė, kad šių metų abiturientų laidos žinių lygis vidutinis, ryškiais gabumais išsiskiriančių nėra. LKNUC darbuotojos prisimena, jog pati sėkmingiausia ir labiausiai motyvuota buvo pirmoji abiturientų laida (vidurinį išsilavinimą LKNUC galima įgyti nuo 2001 m.). Tarp vėlesnių laidų abiturientų vyravo požiūris, kad jei jau atėjo mokytis į vidurinę mokyklą, tai jau garantuota, jog įstos į aukštąsias mokyklas. G. Lepeškienė sakė, kad dabartiniai abiturientai tokių nerealių lūkesčių neturi. Pasak jos, vidurinę mokyklą baigti svarbu ne tik norintiems mokytis aukštosiose. Įgijęs vidurinį, o ne pagrindinį išsilavinimą, žmogus tiesiog įgyja kitokią pasaulėžiūrą, užauga kaip asmenybė.
LKNUC direktorė dabartinius abiturientus apibūdino kaip atsipalaidavusius ir nepersistengiančius mokytis. O dėl savo nesėkmių per egzaminus jie linkę kaltinti mokytojus. Tačiau ne tik kurčiųjų, bet ir girdinčiųjų mokyklose vyrauja tendencijos, kad vaikai turi mažiau motyvacijos ir noro mokytis.

Įkurta ikimokyklinio ugdymo grupė

Šiais mokslo metais LKNUC pirmą kartą sukurta ir ikimokyklinio ugdymo grupė. Ją dabar lanko 4 vaikai, tačiau susidomėjimas auga. Jau gegužės pradžioje LKNUC buvo gavęs 6 tėvelių prašymus kitais mokslo metais atvesti mažuosius į ikimokyklinio ugdymo grupę. O mokinių, ateinančių į pirmąsias klases, pastaraisiais metais LKNUC mažėja - demografinė Lietuvos padėtis palietė ir šią mokyklą.

LKNUC planuose nauji projektai

LKNUC nuolat vykdomi įvairūs projektai. Artimiausiu metu planuojama įgyvendinti mokyklos struktūros tobulinimo projektą. Bus siekiama išgryninti administracijos funkcijas, kad nebūtų funkcijų dubliavimosi. Planuojama sukurti naujų skyrių ir poskyrių. Direktorė teigė, kad galbūt bus įsteigtas stebėsenos skyrius, kuris stebės procesus mokykloje ir siūlys, kokie reikalingi pokyčiai. Taip pat jei bus gautas finansavimas, bus vykdomas tarptautinis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo projektas.
Į LKNUC atvyksta daug svečių iš užsienio. Balandžio mėnesį mokykla sulaukė net 30 svečių iš 7 šalių.

Aktyviai veikia Socialinės integracijos ir konsultavimo skyrius

Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė pasakojo, kad LKNUC palaiko glaudžius ryšius su Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Vaikų klausos tyrimų poskyriu. Jame dirbantys medikai informuoja kurčių vaikų tėvus, kad jie gali gauti surdopedagogų pagalbą LKNUC. D. Burkauskienė teigė, kad besikreipiančiųjų pagalbos skaičius pastaruoju metu auga tiesiog geometrine progresija.

LKNUC specialistai teikia konsultacijas ir bendrojo lavinimo mokykloms, kuriose integruotai mokosi kurtieji ir neprigirdintys vaikai.

LKNUC leidžiamos mokymo priemonės naudojamos ne tik kurčiųjų mokyklose

Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius, įgyvendindamas Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo programą, 2012 m. ketina išleisti 7 naujas mokymo priemones. Naujos mokymo priemonės leidžiamos kasmet. Lietuvoje, be specializuotų kurčiųjų ugdymo įstaigų, LKNUC parengtas mokymo priemones naudoja dar 42 įstaigos, kuriose ugdomi vaikai su klausos negalia.
Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius šiuo metu rengia internetinį aiškinamąjį lietuvių gestų kalbos žodyną. Skyriaus vedėja Ieva Čirbaitė sakė, kad jo leidimas buvo numatytas anksčiau, tačiau dėl techninių kliūčių ir finansų stygiaus darbai užtruko. Tikimasi žodyną baigti rengti šiais metais.

Agnė KARVELYTĖ

Vienuoliktoji abiturientų laida.