Surdologijos centro konsultacijos

Kokią funkciją gestų kalboje atlieka lūpos? Ar jos taria žodžius?

Lietuvių gestų kalboje (LGK) lūpų judesiai yra vienas iš penkių gestą sudarančių elementų, šalia plaštakos formos (konfigūracijos), padėties (orientacijos), rodymo vietos (lokalizacijos) ir judesio. Tiek LGK, tiek kitose gestų kalbose lūpų judesiai gali būti kelių tipų: žodiniai, gestiniai, prieveiksminiai ir intonaciniai. 

Skaityti plačiau

Kodėl neverčiami į gestų kalbą filmai?

Neaišku, ar iš viso toks poreikis egzistuoja kurčiųjų bendruomenėje. Įprasta daugumai mąstyti tam tikromis klišėmis – turintiems regėjimo negalę tinka viena, turintiems klausos negalę kita ir pan. Kalbant apie kurčiųjų prieinamumo didinimą kurtiesiems pasitelkiant vertimą į gestų kalbą televizijoje – iki šiol kai kuriems kurtiesiems prieinamesnis pažodinis vertimas, vadinamoji kalkinė gestų kalba, kiti norėtų, kad verstų kurčiasis vertėjas, tretieji pasitenkintų vien tik titruotomis laidomis. Todėl sunku vienareikšmiškai atsakyti ar reikia versti filmus į gestų kalbą. 

Skaityti plačiau

Kas yra polisintetiniai gestai ir kuo jie skiriasi nuo paprastų?

Trumpai sakant, polisintetiniai gestai yra tokie gestų kalbos veiksmažodžiai, kuriuos pasidarome kalbėjimo metu, naudodami proformas. Kad būtų lengviau suprasti, ką tai reiškia, reikia pirmiausia išsiaiškinti, (1) kas yra proformos ir (2) ką reiškia pasidarome kalbėjimo metu.

Kas yra proforma?

Proforma yra motyvuota plaštakos forma, žyminti daiktą pagal jo formą arba pagal tai, kaip jis laikomas. Motyvuota reiškia, kad mes galime suprasti ir paaiškinti, kodėl gestas rodomas būtent su tokia, o ne kitokia plaštakos forma. Tarkim, jeigu jūsų paklaustų, kodėl gestas ANGLIJA rodomas su plaštakos forma N, jūs vargu ar galėtumėte paaiškinti – tiesiog tas gestas taip rodomas, ši plaštakos forma nėra motyvuota, tad tai nėra proforma. Tačiau jei paklaustų, kodėl gestas VAIRUOTI rodomas su plaštakos forma A, nesunku paaiškinti, kad taip vaizduojamas vairo laikymas, šiuo atveju plaštakos forma aiškiai motyvuota, todėl sakome, kad tai yra proforma A. Kartais plaštakos forma nėra aiškiai motyvuota, tačiau ją galime paaiškinti supratę, kaip tas gestas atsirado, pavyzdžiui, gestas NORĖTI rodomas su plaštakos forma 1 todėl, kad taip vaizduojama iš burnos tįstanti seilė. Šiuo atveju atveju galime teigti, kad istoriškai šis gestas padarytas su proforma, bet dabartinės kalbos požiūriu tai nėra proforma.

Skaityti plačiau

Kaip vertėjai kelia kvalifikaciją?

Lietuvių gestų kalbos vertėjų kvalifikacijos kėlimą Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu vykdo VšĮ „Surdologijos centras“. Kiekvienais metais ši įstaiga organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus bei parengia po vieną kitą metodinę mokymo medžiagą. Galbūt dėl lėšų stokos bent kartą per metus šiuose kursuose niekada nepavyksta sudalyvauti visiems Lietuvoje dirbantiems gestų kalbos vertėjams (jų yra kiek daugiau nei šimtas). Kursų tematika dažniausiai siejasi su lietuvių gestų kalba, vertimu, kurčiųjų kultūra. Taip pat ir apskričių gestų kalbos vertėjų centrai turi galimybę (tai priklauso nuo skirtų biudžetinei organizacijai lėšų) patys organizuoti seminarus savo darbuotojų kvalifikacijai kelti pagal profesinę sritį (poreikius), pavyzdžiui, tematiškai tai gali būti susiję su psichologija, laiko vadyba, profesinių ligų prevencija, darbo teise ir pan. Nors ir ne taip dažnai, tačiau vertėjai dalyvauja bei gilina savo srities žinias bei įgūdžius seminaruose, konferencijose (vertimas tokiu renginių metu negali būti laikomas kaip formalus mokymasis). Tokio formalaus mokymosi metu paprastai yra išduodami pažymėjimai, kurie gali būti panaudojami kaip įrodymai vertėjų atestacijos metu, nes į tvarkos aprašą yra įtrauktas toks reikalavimas. 

Skaityti plačiau

Man būtų įdomu sužinoti apie galimybes užrašyti gestus? Ar yra sukurtos kokios nors sistemos?

Gestų kalbos užrašymo sistemų (angl. notation system) yra sukurta nemažai (savo turi ir baltarusiai, ir estai, ir lietuviai), tačiau plačiausiai pasaulyje vartojamos šiuo metu yra dvi: HamNoSys ir SignWriting. Abi jos yra pritakytos užrašyti bet kuriai gestų kalbai, kitaip tariant, yra universalios.

Skaityti plačiau

Kodėl žymus lituanistas Juozas Pabrėža teigia: „Lietuvoje yra ne tik lietuvių, bet ir žemaičių kalba“, o lietuvių gestų kalbos neįtraukia? Tiesiog pamiršo ar nežino apie gestų kalbą?

Šiuo atveju doc. Juozas Pabrėža, ko gero, neturėjo tikslo išvardyti, kokios kalbos vartojamos Lietuvoje, todėl negalime sakyti, kad jis pamiršo gestų kalbą, bet šį klausimą vis tiek verta aptarti.

Dėl žemaičių kalbos, nėra bendro sutarimo, ar žemaičių kalba yra atskira kalba, ar tik lietuvių kalbos tarmė, bet dauguma kalbininkų vis dėlto laiko ją lietuvių kalbos tarme. Tarmės laikymas atskira kalba yra daugiau politinis sprendimas. Tarkim, kalbininkai beveik vieningai sutaria, kad serbų, kroatų ir bosnių kalbos yra ta pati kalba, tačiau kadangi dabar tai yra atskiros valstybės, politiškai tai yra atskiros kalbos. Tad jei Žemaitija būtų atskira valstybė, tikrai sakytume, kad lietuvių kalba ir žemaičių kalba yra skirtingos kalbos.

Dėl lietuvių gestų kalbos – kitas klausimas. Iš tiesų, kai kalbama apie Lietuvoje vartojamas kalbas, lietuvių gestų kalba iki šiol labai dažnai „pamirštama“. Tam gali būti kelios priežastys. 

Skaityti plačiau

Kurtumas yra negalė, bet kurtieji nenori būti laikomi neįgaliaisiais? Ar tai tiesa?

Kurčiųjų bendruomenę galima vertinti įvairiais aspektais, bet ryškiausią ir aktualiausią priešpriešą sudaro medicininis, arba patologinis, ir kultūrinis požiūris į kurtumą. Medicininio požiūrio šalininkai (dažniausiai tai yra girdintieji) žiūri į kurtumą kaip į didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą, kurį reikia gydyti, kitaip tariant, reikia stengtis iš kurčiojo padaryti kiek įmanoma labiau girdintį. Gydytojai kaip pagrindinę priemonę siūlo technines priemones – klausos aparatus ir kochlearinius implantus, nes kitų gydymo būdų nelabai yra. Kita priemonė, susijusi su šiuo požiūriu, bet taikoma jau ne gydytojų, o pedagogų – mokyti kurčiuosius kalbėti balsu ir skaityti iš lūpų (ir, kiek įmanoma, girdėti). Abiem atvejais pagrindinis tikslas yra padaryti kurčiąjį kuo įmanoma „normalesnį“, turint omeny, kad būti girdinčiu yra „normalu“, o kurtieji yra „nenormalūs“.

Skaityti plačiau

Ar kalkinė kalba yra gestų kalbos variantas?

Kalkinė gestų kalba – tai toks variantas, kur vartojama lietuvių kalba, tik vietoj žodžių (arba šalia jų) rodomi gestai. Gestai imami iš gestų kalbos, tačiau gramatika – lietuviška. Toks kalbėjimo variantas labai tinkamas gerai lietuvių kalbą mokantiems žmonėms, pavyzdžiui, apkurtusiems arba neprigirdintiems. Šalia žodžių rodomi gestai iš dalies kompensuoja negirdėjimą, padaro lietuvišką kalbėjimą aiškesnį (gestai čia vartojami lyg antriniai ženklai žodžiams, panašiai kaip būtų rodomos kortelės su užrašytais žodžiais). Taigi kalkinę kalbą reiktų laikyti ne gestų kalbos forma, bet antrine lietuvių kalbos forma. Todėl užsienio kalbose vertimas iš žodinės kalbos į kalkinę kalbą (t. y. pažodinis vertimas gestais) dažnai net vadinamas ne vertimu, o transliteracija, ir už tai taikomas mažesnis įkainis.

Skaityti plačiau

Kas yra tekstynas? Ar yra kaupiami gestų kalbos tekstynai? Ar jie reikalingi? Kaip jie atrodo?

Kas yra tekstynas

Tekstynas – tai tam tikros kalbos tekstų sankaupa, kuria remiantis atliekami kalbos tyrimai. Šiais laikais naudojami tik elektroniniai tekstynai, leidžiantys greitai rasti visus bet kokio žodžio, žodžių junginio ar kito kalbos elemento vartojimo atvejus tuose tekstuose, apskaičiuoti žodžių arba žodžių junginių vartojimo dažnumą ir gauti kitus duomenis kompiuteriu, kitaip tariant, ieško ir skaičiuoja ne žmogus, o kompiuteris, o kalbininkai tik analizuoja gautus duomenis. Tekstynai labai svarbūs kalbos tyrimui – tiek leksikos, tiek gramatikos, tiek sociolingvistikos ir kitoms sritims.

Lietuvių kalbos tekstynai

Lietuvių kalbos tekstyną prieš 20 metų pradėjo kaupti VDU Kompiuterinės lingvistikos centras. Jame sukaupta rašytinių tekstų, kurių apimtis daugiau nei 100 000 000 000 (šimtas milijonų!) žodžių (http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/). Taip pat yra sukauptas nedidelis sakytinės lietuvių kalbos tekstynas, kurį sudaro 225 000 žodžių (80 val. transkribuotų garso įrašų) (http://donelaitis.vdu.lt/sakytines-kalbos-tekstynas).  

Skaityti plačiau

Kas pasikeitė Lietuvoje patvirtinus vertėjų etikos kodeksą?

Lietuvių gestų kalbos vertėjų Etikos kodeksas buvo priimtas 2014 m. vertėjų asociacijos visuotinio suvažiavimo metu. Atsakyti į klausimą kas pasikeitė yra be galo sunku, nes, kaip vėliau matysime, tie pokyčiai turi vykti, visų pirma, paslaugos teikėjų vertybinėse nuostatose (tai yra paties žmogaus mąstyme, nusistatymuose), antra – profesinėje veikloje. Apie pokyčius veikloje kalbėti yra kiek lengviau, nes jie matomi, bet sunku tuos pokyčius būtų priskirti vien tik kodekso atsiradimui. Na, o apie vidinius pokyčius galime kalbėti tik pabendravę, padiskutavę su žmogumi. 

Skaityti plačiau

Kokie yra pasiruošimo vertimo paslaugai būdai?

Atsakant į šį klausimą apimsime kelis jo aspektus. Pasiruošti vertimo paslaugai galima įvairiai – dažniausiai gestų kalbos vertėjai didžiausią dėmesį ruošdamiesi skiria vartojamai leksikai arba kitaip sakant – turiniui. Tam geriausiai gali pasitarnauti lietuvių gestų kalbos žodynas (http://gestai.ndt.lt/), taip pat parengti aiškinamieji terminų žodynai (http://www.ndt.lt/gestu-programa/isleistos-priemones/). Yra išleista ir kitų galinčių praversti priemonių lietuvių gestų kalba (http://www.lkd.lt/id-zodynai_ir_kiti_leidiniai.html). Gaila, tačiau įvairių sričių terminų, pavyzdžiui, informacinių technologijų, automobilių remonto, menų, sporto, religijos specializuotų žodynėlių (kartu su vartojimo pavyzdžiais) kol kas nėra. Tokie žodynėliai turėtų būti ne vienkartiniai, baigtiniai, o nuolat pildomi. Prieš kelerius metus VšĮ „Surdologijos centras“, atsižvelgdamas į tokį vertėjų išreikštą poreikį atsiliepė organizuodami Terminų banką (http://www.lkd.lt/id-terminu_bankas.html), tačiau ši veikla, kaip parodė laikas, buvo labai fragmentiška, neišplėtota. Taigi, bet kokiu atveju, vertėjai dažnai siekia išsiaiškinti, apie ką bus kalbama, taigi peržiūri leksikos sritį. Galima paprašyti ir papildomos informacijos apie turinį, pavyzdžiui, paskaitų konspektų arba ruošiantis konferencijai – preliminaraus pranešimo įrašo gestų kalba. Gerai pagalvojus, juk tai yra labai svarbu, nes vertimas be leksikos, žodžių ar gestų yra neįmanomas. Bet čia tik pirmasis įspūdis. 

Skaityti plačiau