Seime - posėdis dėl LRT televizijos pritaikymo kurtiesiems

 

Gruodžio 20 dieną Seime įvyko Kultūros komiteto posėdis, kurio metu buvo diskutuojama apie LRT televizijos laidų pritaikymą kurtiesiems. Šiame posėdyje dalyvavę Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos bei Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos atstovai išsakė savo poziciją dėl laidų subtitravimo bei vertimo į gestų kalbą mūsų šalies nacionalinio transliuotojo laidose. Posėdyje taip pat dalyvavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus, Neįgaliųjų reikalų departamento bei LRT televizijos programų planavimo skyriaus atstovai, taip pat – ir Prezidentės vyriausioji patarėja kultūros klausimais.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras posėdyje sakė, jog Lietuvoje kurtiesiems pritaikomų laidų skaičius, palyginus su kitomis Europos šalimis yra ypatingai mažas – mūsų šalyje kurtiesiems pritaikytos laidos užima tik 10% viso LRT eterio laiko. Tuo tarpu kai kuriose užsienio šalyse kurtiesiems yra pritaikomos absoliučiai visos televizijos programos. Netgi mūsų kaimyninės šalys gali džiaugtis didesniu pritaikymu, nei Lietuvos kurtieji – Lenkijoje subtitruojama 50 % laidų, o Latvijoje – 25%. Tad prašoma, jog Lietuvoje būtų subtitruojama ar į gestų kalbą verčiama nuo 25% visų LRT televizijos programų, kasmet vis didinant šį skaičių.

Taip pat Vytautas Pivoras išreiškė Lietuvos kurčiųjų draugijos poziciją, jog Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5.9 punktas turi būti pakeistas – LRT televizija turėtų suteikti klausos ir regos neįgaliesims pritaikymą ne „atsižvelgiant į LRT finansines galimybes“, o turi būti nustatomas minimalus procentas tokių laidų – 25%.

Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora pridėjo, jog komercinėje televizijoje pritaikytų laidų yra nedaug – kai kurios programos yra subtitruojamos TV3, Kėdainių, Marijampolės, Šiaulių televizijose. Kurčiųjų prašymai pritaikyti daugiau laidų atsimuša į sieną - komercinių televizijų vadovai atsisako, argumentuodami tuo, jog visų pirma laidas turėtų titruoti visuomeninis šalies transliuotojas.

Tuo labiau, kai 2011 m. LRT televizijai valstybė nupirko titravimo įrangą. Be to, LRT turi penkis gestų kalbos vertėjų etatus, tačiau ne visi jie yra užimti, o laidoms versti vertėjai yra samdomi iš vertėjų centrų, taip užimant laiką, kuomet jie galėtų teikti vertimo paslaugas bendruomenei.

LRT televizijos programų planavimo skyriaus vadovas Tadas Jačiauskas teigė, jog LRT televizijoje klausos negalios asmenims pritaikomų laidų skaičius vis didėja, tačiau dėl to, jog LRT Kultūros kanalas yra transliuojamas visą parą, statistiškai atrodo, jog tokių laidų yra mažai. Dėl to LRT televizija siūlo skaičiuoti pritaikytų laidų skaičių valandomis.

Tačiau Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovai su tuo nesutinka – klausos negalios asmenims informacija yra reikalinga kasdien, todėl pritaikomų laidų skaičius turi ir toliau būti skaičiuojamas procentais. LRT atstovas teigė visa tai suprantantis, tačiau negalintis pažadėti, jog visas turinys bus titruojamas ar veričiamas į gestų kalbą.

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis išreiškė kurtiesiems palankią nuomonę, atsakydamas, jog valstybė skiria šiai televizijai pakankamą finansavimą, kuris kasmet vis auga. Todėl jie neturi ieškoti pasiteisinimų, kodėl negali pritaikyti daugiau savo laidų klausos negalios asmenims.

Nuspręsta, jog šiam klausimui spręsti bus sudaryta darbo grupė, kurioje bus atstovai iš LKD, LRT ir kitų institucijų. Jie iki Seimo pavasario sesijos privalės ištirti užsienio šalių televizijų pritaikymo kurtiesiems situaciją bei parengti įstatymo projektą situacijai išspręsti. 

 

LKD inf. 

15 min., Irmanto Gelūno nuotr.

 

Seimo kultūros komiteto nariai

 

LRT televizijos programų planavimo skyriaus vadovas Tadas Jačiauskas 

 

LKD nuotr.

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 4 ]