Aitvarų šventė uostamiestyje

Gegužės 28 d. Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla skambėjo nuo vaikų krykštavimo, mamyčių jaunatviško juoko, švytėjo nuo tėvelių santūrių šypsenų ir giedrame danguje plevenančių aitvarų. Tą dieną mokyklos bendruomenė pakvietė visus draugus į aitvarų šventę.

O draugų, pasirodo, mes turime be galo daug! Visi jie, dideliam vaikų džiaugsmui, atvyko su dovanomis. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios administratorius kunigas Vilius Viktoravičius pasveikino gegužės 23-iąją pirmąją komuniją priėmusius vaikus ir visiems įteikė knygutes „Dievas kalba savo vaikams“. Klaipėdos „Maisto banko“ draugų vardu su ateinančia vasara sveikino vadovė Loreta Danupienė. Ponia Loreta atnešė pilną maišą vaikų mėgstamų guminukų, kurie buvo labai panašūs į aitvarų uodegėles, o įteikdama atvirukus prašė pagalvoti ir užrašyti juose žmonių vardus ir pavardes, kuriems labai reikalinga parama. Saldumynų maišą įteikė Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotojas Jonas Savickas, Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Nijolė Kaubrienė su dideliu būriu nuolatinių ir šiuo metu Klaipėdoje praktiką atliekančių būsimųjų vertėjų iš Vilniaus kolegijos atnešė pintinę pirmųjų braškių! Mokiniai padovanojo dailės ir technologijų pamokų metu pagamintus paveikslus, kuriuose savo globėjus ir draugus laimino ir jiems dėkojo angelai.

Dovanos ir šiltos šypsenos suartino visą bendruomenę: mokyklos kieme vos tilpo norintys dalyvauti sportinėse estafetėse, lanko sukimo, virvės traukimo varžybose. Smagu buvo žiūrėti, kaip augaloti tėveliai bandė „susidraugauti“ su neklusniu lanku, kaip draugiškai mamos, tėtės, jų atžalos ir mokytojai sirgo už savo komandas linksmosiose estafetėse. Džiaugsmo ašarų gumulėlis strigo gerklėje, matant, kaip rūpestingai tėčiai leido į orą margaspalvius aitvarus ir lakstė paskui savo vaikus patarinėdami dangaus gyvačiukių valdymo klausimais.

Žvelgiant į besišypsančius šventės dalyvius, mintyse iškilo pasakojimai apie aitvarus. Lietuvių mitologijoje Aitvaras laikomas gera, o kartais ir bloga būtybe. Jis dirba paslapčia, neprašytas. Dažnai žmogus net nenutuokia turintis Aitvarą, bet jo namuose visada yra gėrybių. Jis globoja gerus, kitų skriaudžiamus, negodžius žmones. Žodis „aitvaras“ susideda iš žodžių „aiti“ (perėjūnas, nenuorama, padauža) ir „varas“ (dinamiška jėga – nepaprastai greitas judėjimas).

Klaipėdiečiai įrodė, kad jie gali būti ir greiti, ir padaužiškai išradingi, ir geri, nes šventę vainikavo ant ilgo stalo padengti pietūs. Prie jų prisidėjo „Maisto banko“ paraginti geros valios žmonės balandžio 9-10 dienomis labdaringos akcijos metu aukoję ir parėmę skurdžiai gyvenančias mokyklos bendruomenės šeimas, o taip pat pasirūpinę „Aitvarų šventės“ vaišių stalu.

Dabar žinau, kad mūsų mokykla turi savo Aitvarą, kuris, atsidėkodamas už nerūpestingą vaikišką juoką, mokytojų spindinčias akis, išgirdus taisyklingai ištartą mokinio žodį, meilės ir kantrybės kupinas tėvų širdis, auklėjančias savo vaikus, globoja mažą, bet atkaklią bendruomenę, neleisdamas sunkmečiu palūžti ir ragindamas kilti tik aukštyn.


KKNPM mokytoja Sigita Koroliovė

Šventėje buvo visiems linksma.


Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 1 ]