Olimpiečiai atsisveikino tyliai

Paskutinę rugpjūčio dieną kurčiųjų bendruomenė ir neįgaliųjų bei sporto institucijų atstovai į Taivanį išlydėjo Lietuvos kurčiųjų sporto delegaciją. Dabar dešimt dienų skaičiuodami nuo rugsėjo 5-osios nekantraudami lauksime iš tolimos šalies SMS žinučių, naršysime po tarptautines kurčiųjų sporto svetaines ir tarp čempionų ieškosime lietuviškų pavardžių. Rugsėjo 5-15 d. Taivanio sostinėje Taipėjuje vyks Kurčiųjų olimpinės žaidynės (Deaflympics). Tai svarbiausias kas ketverius metus rengiamas pasaulio kurčiųjų sporto renginys.

Lietuvos delegacijoje – per šešias dešimtis asmenų

Lietuvos kurčiųjų olimpinės delegacijos sudėtyje - 64 asmenys. Į Taivanį vyksta 43 sportininkai, 10 trenerių, 1 gydytojas ir 2 masažuotojai. Trijų asmenų išvyką finansavo ne Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas. Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidento V. Kvietkausko kelionės išlaidas dengia LPOK, vyriausiojo specialisto neįgaliųjų sportui V. Stankevičiaus – Kūno kultūros ir sporto departamentas. R. Jasiūnienė vyksta asmeninėmis lėšomis. Delegacijai vadovauja LKSK prezidentas A. Jasiūnas. Jo padėjėjas – generalinis sekretorius M. Minkevičius. LKSK darbuotojas M. Stankevičius rūpinsis delegacijos gyvenimo ir buities sąlygomis Taivanyje. Kaip teigė A. Jasiūnas, dalį suinteresuotos kurčiųjų bendruomenės papiktino, kad į delegacijos sudėtį įtraukti sporto klubo „Gestas“ pirmininkas A. Kubaitis, lengvaatletė veteranė O. Pečiulienė. Bet delegacijos vadovas nemato jokių galimybių išsiversti be pagalbininkų. Žaidynių pradžioje taip pat vyks ir eilinis tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto kongresas. Jo veikloje privaloma dalyvauti LKSK prezidentui ir generaliniam sekretoriui. Tuo pat metu bus šaukiami sporto šakų atstovų pasitarimai. Juose dalyvauti gali ir treneriai, tačiau teikti pasiūlymų ir pastabų - tik kurtieji. Todėl A. Jasiūnas stengėsi formuoti delegacijos vadovybės sudėtį, geriausiai atitinkančią Lietuvos interesus.

Dalyvaus šešių sporto šakų atstovai

Šiemet Lietuvos kurčiųjų sporto garbę Taivanyje gins krepšininkai (vyrai ir moterys), badmintonininkai, orientacininkai, stalo tenisininkai, plaukimo bei lengvosios atletikos atstovai.

Šįkart rėmėjų nedaug

Olimpinės delegacijos rėmėjai: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės, Neįgaliųjų reikalų departamentas. Nemažai pagelbėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. LTOK tarpininkavus Kurčiųjų sporto komitetas gavo ženklių nuolaidų iš kitų dviejų rėmėjų – Kauno trikotažo įmonės AB „Audimas“ sportinei olimpiečių aprangai bei kelionių agentūrų tinklo „Baltic Clipper“ kelionės bilietams. Lietuvos krepšinio federacija padėjo susiruošti į Žaidynes kurtiesiems krepšininkams: sportine apranga, bateliais ir pinigais. Tarp rėmėjų - sveikatos ir poilsio centras Druskininkuose „Grand SPA Lietuva“, sveikatingumo ir reabilitacijos centras AMAZON GYM (centras parėmė kauniečius sportininkus), reklamos paslaugų įmonė „MAMAreklama“. Giminišką organizaciją solidžiai parėmė Lietuvos kurčiųjų draugija.

Palydėjo valdžios atstovai ir nevyriausybininkai

Saulėtą popietę į Šv. Kazimiero g. 3 kiemelį susirinkę olimpiečiai, jų treneriai, svečiai apsikeitė mandagumo frazėmis ir gražiais linkėjimais. Žodį tarė Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Ž. Šilgalis, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas V. Kvietkauskas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Vaiginas, Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius G. Zavackis. Žaidynėse sportinio ryžto, pergalių ir viso ko geriausio linkėjo LKD prezidentė R. Klečkovskaja, Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė A. Senovaitytė. Susirinkusius su kurčiųjų sporto pergalių istorija supažindino Kūno kultūros ir sporto departamento darbuotojas V. Stankevičius.

Šeimininkai pakvietė prie švediško stalo

Po iškilmingos dalies svečiai ir šeimininkai susibūrė prie čia pat kiemelyje kukliai padengto švediško stalo. Vieni ragavo obuolių, kaupdami vitaminų atsargą, kiti į sportininkų sveikatą kėlė sulčių stiklinaitę ar vyno taurę. Renginys ilgai netruko. Labai ankstų kitos dienos rytą sportininkai turėjo kilti varginančiam skrydžiui į tolimąjį Taivanį.

Bendravimą kaustė jaudulys

Palydėtuvės iškilmingumu turbūt niekada neprilygsta sutiktuvėms. Išlydint gerą nuotaiką gožia jaudulys, laukiantys kelionės rūpesčiai ir atsakomybė. Susirinkę svečiai savo viltimis ir linkėjimais tą naštą dar labiau pasunkina. Nenorėdama prisidėti prie įpareigojimų (juk ir taip aišku, kad olimpiečiai darys viską, ką galės), sportininkus ir trenerius redakcija klausinėjo apie viską, išskyrus planuojamas užimti vietas.

Krepšininkai didžiuojasi komandos draugiškumu

Vyrų krepšinio komandos vyriausiasis treneris A. Šatas buvo nekalbus. Strategas vadovaujasi posakiu: „Griovio neperšokęs – nesakyk „op!“. Puse lūpų treneris prasitarė, kad vis dėlto vyrus varžyboms pavyko tinkamai užgrūdinti – pastaruoju metu rinktinė sužaidė bene 19 kontrolinių varžybų su įvairaus pajėgumo komandomis. Anot ilgamečio mūsų krepšininkų vedlio, šiuo metu vyrai pačios geriausios startinės formos.

Vyrų krepšinio komandos kapitonas J. Navlickas teigė, kad Taipėjuje labai trūks dar vieno komandos nario. Pinigai lėmė, kad komitetas išgali siųsti tik 12 žaidėjų. Tarp jų – net 6 naujokai ir tiek pat olimpinę patirtį turinčių krepšininkų. Bet naujokai – ypatingi. Net 4 iš jų – pastarojo Europos kurčiųjų jaunimo krepšinio čempionato nugalėtojai. Komandos kapitonas atkreipė dėmesį į R. Puziną, kuriam Taipėjaus Žaidynės – jau ketvirtosios jo gyvenime! Kaip visada, Justinas neapsiėjo be pašmaikštavimų. Mūsų krepšininkus prilygino kariams, siekiantiems užkariauti kuo daugiau svetimų teritorijų. Labiausiai vaikinas pabrėžė šios krepšinio rinktinės draugiškumą. Esą tokios vieningos komandos kurčiųjų krepšinio istorijoje dar nebuvo.

Krepšininkių moterų galvos sopulys – varžovės švedės

Moterų krepšinio komandos vyriausiasis treneris Ž. Aleksandravičius dėl žaidėjų stokos skundais nenusileido krepšininkams vyrams. Pagrindo nerimauti yra. Į Žaidynes, anot jo, ne dalyvauti, bet žaisti vyksta net dvi keturiasdešimtmetės krepšininkės. Trenerio žodžiais kalbant, girdinčiųjų krepšinio pasaulyje tai būtų tiesiog neįmanomas dalykas, nebent vyktų veteranių kovos. Šitaip strategas pabrėžė, kad Lietuvoje pernelyg ilgai ilgametėms krepšininkėms neatsiranda aukšto lygio pamainos.

Su pertraukomis nuo 1999 metų rinktinei vadovavęs vilnietis jau Žaidynių išvakarėse garsiai dėliojo ketvirtfinalio ir pusfinalio galimas schemas. Kadangi burtai lėmė, kad Lietuva vėl atsidūrė tame pačiame pogrupyje su amžinomis savo varžovėmis švedėmis, galimas dalykas, kad savo pogrupyje nepavyks lietuvėms užsitikrinti geriausios pozicijos. Žaidžiant ketvirtfinalyje geriausia pogrupyje užimta pozicija garantuoja silpniausią kito pogrupio priešininką. Kuo žemesnė vieta pogrupyje, tuo stipresnės kito varžybų etapo varžovės. Treneris ypač nuogąstauja dėl galimų varžovių ukrainiečių ir graikių. Stiprios priešininkės gali pateikti staigmenų.

Ž. Aleksandravičius padėkojo Lietuvos valdžiai už teigiamą požiūrį į kurčiųjų sportą. Net ir kritiškomis ekonominėmis sąlygomis Vyriausybė rado lėšų beveik 2 mėnesių krepšininkių, apskritai visų sportininkų, treniruočių stovykloms ir dalyvavimui Žaidynėse. Jo nuomone, todėl ir Žaidynių rezultatai turėtų būti geri. Primename, kad pernai mūsų krepšininkės tapo Europos vicečempionėmis. Ir nė karto nuo Nepriklausomybės atgavimo pradžios mūsų olimpinė moterų krepšinio rinktinė dar negrįžo namo be medalių. Tarptautinių varžybų prizininkių papėdėje jos liko tik vieną kartą – prieš kelis metus per pasaulio čempionatą Kinijoje.

Orientacininkas vėl demonstruoja nepalaužiamą valią

Savo sąskaitoje jau turintis tris olimpinius aukso medalius orientacininkas Tomas Kuzminskis išlydėtuvių ceremonijoje paslaptingai šypsojosi. Pastaruoju metu šį geležinės valios sportininką persekiojo traumos. Pasitempęs dešinės kojos raumenį pilna jėga jis negalėjo treniruotis daugiau kaip mėnesį. Tačiau pasirengimo nenutraukė. Bėgiojimą keitė plaukimu, važinėjimusi dviračiu ir prieš pat Žaidynes vėl tapo tuo, už ką jį vadiname „auksine mūsų viltimi“. Beje, T. Kuzminskis mūsų delegacijos Žaidynėse vėliavnešys.

Badmintono viltis Kristina – pačiame jėgų zenite

Badmintono treneris A. Narvilas kalbėjo, kad šiose Žaidynėse lietuvaičiai turės dviem varžovais daugiau – pirmąkart į Olimpiadą badmintonininkus siunčia Indonezija ir Malaizija, garsėjančios šio žaidimo tradicijomis. Rimčiausi lietuvių varžovai tebelieka kinai. Tai jie diktuoja „madas“ badmintono pasaulyje.

Be abejo, šiose Žaidynėse lietuvaičių lauks ir daugiau staigmenų. Pasak A. Narvilo, Australijoje teko stoti į dvikovas su 15-16 metų varžovais. Dabar tai subrendę, 19-20 metų sportininkai. Iš 6 badmintonininkų komandos labiausiai treneris išskyrė K. Dovydaitytę. Kristina nuo pat karjeros pradžios nenustojo tobulėti, turi daug valios, yra ypač darbšti. Treneris prisiminė Melburno olimpiadą. Tuomet asmeninio čempionato išvakarėse mergina apsinuodijo saldainiu. Visą naktį nemiegojo, kentė skrandžio skausmus, o ryte Lietuvai iškovojo auksą. Iš tiesų Kristinos krūtinėje plaka narsaus ir valingo kario širdis. Šiuo metu Lietuvoje ji tituluojama antrąja rakete (tarp girdinčiųjų). Ji subrendusi, pačiame jėgų žydėjime sportininkė.

Treneris apgailestavo, kad ne į naudą Kristinos broliui Tomui išėjo metų darbas Islandijoje. Išvažiuodamas jis pagal reitingą Lietuvoje buvo ketvirtas, dabar yra tik keturioliktas. Rezervuotai A. Narvilas pagyrė K. Dauskurtą. Nemažas viltis sieja su gana sparčiai progresuojančiu keturiolikmečiu I. Razniku. Šią olimpiadą paaugliui pavadino avansu už tai, ko iš jo tikimasi kitose Žaidynėse.

LKSK prezidentas ir sunkmečiu pasirodė esąs geras vedlys

Nors prezidentas A. Jasiūnas sukosi pasirengimo rūpesčių verpete, vis dėlto prieš kelionę surado minutėlę laiko „Akiračiui“. Pripažino, kad yra pavargęs ir šiek tiek nusivylęs. Esą pastarieji mėnesiai parodė, kad sportininkai nepakankamai atsižvelgia į pasikeitusią ekonominę Lietuvos situaciją. Jų reikalavimai komitetui tokie pat aukšti, kaip ir anksčiau. Todėl vadovą pastaruoju metu slėgė nesusikalbėjimo našta. Užsiminė, kad būsimiems olimpiečiams nelengvai sekėsi derinti darbą ir treniruočių stovyklas. Paklaustas apie dalyvavimo Žaidynėse kainą žadėjo ją paskaičiuoti grįžęs. Pinigų stygiaus olimpiadai stengėsi neakcentuoti, nors visi žinojome, kaip sunkiai prezidentui sekėsi įtikinti valdžios institucijas keisti pinigų mokėjimo LKSK ketvirčiais planą bei rasti rėmėjų.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ


Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 2 ]