Tylioji pasaka

 "TYLIOJI PASAKA 5" JAU VYKSTA :)

GREITU METU PAKVIESIME JUS PASIŽIŪRĖTI FILMUKO IŠ STOVYKLOS GYVENIMO!

*******************************************************************************************************************************************************************

Vasaros linksmybės-Tylioji pasaka 2006

Vasara dovanoja mums daugybę nuostabių akimirkų ir gražių saulėtų dienų. Tai poilsio metas. Ypač vaikams. Neįmanoma sau įsivaizduoti vasaros be jūros, ežero, močiutės sodybos ar stovyklos.

Šią vasarą kaip ir pernai Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras organizavo vasaros poilsio stovyklą kurtiesiems vaikams ir kurčiųjų tėvų vaikams „Tylioji pasaka“ 2. Ji vyko toje pačioje vietoje prie Vievio ežero kranto liepos 13-26 dienomis. Šįkart stovyklauti atvyko dešimčia vaikų daugiau nei pernai. Jų buvo jau 34. Jaunuoliai atvyko į stovyklą ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų: Alytaus, Kauno, Palangos, Radviliškio. Garsas apie stovyklą šiemet pasklido labai plačiai.

Dienotvarkė

Stovykloje buvo griežtai laikomasi dienotvarkės. Kasdien jos turinys keitėsi ir suteikdavo vis daugiau džiaugsmo. Atsikėlę ryte vaikai visi kartu darydavo mankštą, po kurios jau visiškai pabudę eidavo praustis, o po to ir pusryčiauti.
Po pusryčių prasidėdavo dienos maratonas: varžybos, konkursai, maudynės, žaidimai. Kartu su dar 60 stovykloje stovyklavusių vaikų iš įvairių Lietuvos kampelių, „Tyliosios pasakos“ vaikai dalyvavo kvadrato, futbolo, tinklinio, krepšinio varžybose. Mažiesiems stovyklautojams buvo organizauojamos skruzdėliukų varžybos arba piešimo konkursai.
Gerai išvargę vaikai keliaudavo prie ežero maudytis. Tokią karštą vasarą maudynės ežere buvo tikra palaima.
Vakarais netekdavo nuobodžiauti. Kiekvieną vakarą buvo rengiami įvairiausi konkursai, kurie reikalavo rimto pasirengimo ir šmaikštumo. Tekdavo vaidinti Teatro dieną, šokti ar dainuoti Vaizdo klipų vakara, kurti drabužius ar šukuosenas įvairiems šou ar net pasukti galvą linksmųjų ir išradingųjų klube.

Gestų populiarumas

Tema eiliniam vakarui buvo pasirinkta Pramogų parkas, kuriame kiekvienas būrys mokė kitus stovyklautojus to, ką patys geriausiai moka. Vieni būrė iš rankos, kiti darė makijažus ir masažus, treti mokino šokti ar dainuoti. „Tylioji pasaka“ mokė to, ką moka geriausiai - gestų. Į sąlę susirinko didžiulis vaikų būrys ir visi kartu jie mokėsi gestų abėcėlės bei pačių paprasčiausių žodžių: mergaitė, graži, ačiū... Visą vakarą stovyklautojai bandė išdaktiliuoti savo vardą. Ir daugeliui tai puikiai pavyko. Tądien „Tylioji pasaka“ ir jos vaikai atrado begalo daug draugų tarp stovyklautojų. Užsimezgė nuoširdžios vaikų draugystės.

Tarzano pėdomis

Liepos 19 dieną iškart po pusryčių vaikai sulipo į autobusą ir išvyko iš stovyklos į nežinią. Vadovai mįslingai slėpė kelionės tikslą ir teko jais pasitikėti.
Privažiavę Jovaną, nusukome į Ukmergės kelią ir atsidurėme tikrose džiunglėse. Atvykome į pramogų parką „Lokės pėda“. Tarp medžių ištiesti lynai ir juose besikarstantys vaikai ne vienam tėvui ar mamai sukeltų šoką. Tačiau vos tik išbandę save bandomojoje trasoje ir išmokę pagrindinių saugos reikalavimų, vaikai kaip beždžioniuikai išbėgo karstytis medžiais. Visi nuo mažo iki didelio apsijuosę diržais skrajojo tarp medžių 25 metrų aukštyje, skrajojo ore virš upelio. Net patys mažiasi stovyklos dalyviai, iš pradžių bijoję lipti į medžius, įsidrąsino stebėdami, kaip lengvai jų draugai vaidina Tarzanus. Jiems iš paskos lipo vadovai ir nugalėdami baimę skrajojuo tarp medžių.
Tris valandas vaikai skraidė, laipiojo. Įveikė visas įmanomas trasas nuo lengviausios geltonos iki sunkiausios juodos. Neteko išbandyti tik olimpinės, skirtos tikriems profesionalams. Tačiau po 3 valandų bandymų kiekvienas iš 34 laikė save profesisonalu ir kesinosi įveikti olimpinę trasą.
Visų neeilinė drasa buvo apdovanota ir pažymėta Lokės pėdos medaliu.

Tėvelių diena

Nors ir kaip smagu stovyklauti, tėvelio ir mamos apsilankymas stovykloje visada šventė. Štai ir šį kartą tėvelių dieną sulaukėme nemažai tėvelių. Vaikai parodė jiems keleta vaidinimų, padainavo, pašoko. O tada ilgai apžiūrinėjome stovyklos kronikas išsaugotas nuotraukose. Smagu buvo žiūrėti į save nuotraukoje metantį kamuolį ar traukiantį virvę, ar vaidinantį scenoje. Bet dvigubai smagiau žiūrėti į save tėvelių akivaizdoje ir jausti jų pasididžiavimą savo sūnumi ar dukra.
Išsiilgę savo atžalų tėveliai neskubėjo išsiskirstyti ir kartu su savo vaikučiais iškeliavo prie ežero, kas maudytis, kas šašlykų kepti. Smagu ir tėveliams praleisti karštą vasaros dieną gamtoje.

Stovyklos dovanos

Visada smagu gauti dovanų. O kai jos yra užsitarnautos, tai dvigubai smagu. Kiekvieną dieną vaikai dalyvavo įvairiose varžybose, konkursuose, ir nors ne visada juos laimėdavo, vadovams jie visvien išlikdavo nugalėtojais. O nugalėtojai nepaliekami be prizų. Kam arkliukas, kam guminukas... Nė vienas nepamirštas. Jau pirmą stovyklos dieną vos tik atėjus prie autobuso kiekvienas vaikas gavo ženkliuką su savo vardu ant jo bei „Tyliosios pasakos“ emblema. O tada dar buvo kepuraitės, kurios išskyrė iš kitų bei gelbėjo nuo kaitrios saulės.
O stovyklai pasibaigus nė vienas nebuvo išleistas be dovanos. Visi gavo atminimui nominaciją bei kuprinę su „Tyliosios pasakos“ logotipu ant jos. Smagios vasaros prisiminimas.

Kaip ir kiekviena pabaiga, stovyklos pabaiga buvo liūdna. Liūdna išsiskirti su draugais, linksmybėmis. Tačiau vilties suteikia tai, kad ir vėl ateis vasara. Ir galbūt vėl teks atverti stovyklos vartus ir sušukti: „Sveiki draugai!“

Tylioji pasaka 2005