Testinis tekstas. Vakarų Europos kraštuose pirmosios privačios kurčiųjų mokyklose-institutai įsteigti daugiausia dvasininkų ir aukštuomenės pradėjo veikti : Paryžiuje – 1760 m., Leipcige – 1778 m., Vienoje – 1779 m., Romoje – 1784 m., Neapolyje – 1785 m. Praslinkus keleriems metams po Pirmojo pasaulinio karo, tokių kurčiųjų švietimo įstaigų buvo: Europoje – 438, Amerikoje -200 ir viena aukštoji mokykla (universitetas), Azijoje – 116, Afrikoje – 5, Australijoje – 4. Lietuva tuomet tik kėlėsi naujam savarankiškam gyvenimui.
Pirmasis jaunos valstybės negalios žmonėms svarbus žingsnis žengtas 1926 metais: Kaune įvyko aklųjų ir silpnaregių suvažiavimas, kuriame buvo įsteigta pirmoji jų organizacija – Lietuvos aklųjų sąjunga. 1928 m. Kaune pradėjo veikti ir pirmoji aklųjų mokymo įstaiga.
Apie kurčiuosius pradėta mąstyti kiek vėliau. Tų laikų Lietuvoje gyveno keletas kurčiųjų (pirmiausia paminėtinas Petras Makutėnas), baigusių Peterburgo imperatoriškąją kurčiųjų mokyklą. Jų bendrasis išsimokslinimas ir specialybės žinios kėlė aplinkinių pasigėrėjimą. šie žmonės buvo tarsi švyturiai tiems visuomenės veikėjams, kurie rūpinosi kurčiųjų ateities perspektyva, matė Lietuvos šios srities atsilikimą nuo kitų šalių.
Kaip savo rankraščiuose mena įžymusis Lietuvos surdopedagogas Jonas Glembockis, idėja įsteigti pirmąją Rusijoje kurčiųjų mokyklą kilo Vilniaus vyskupui Jonui Kosakovskiui. Kurčiųjų mokykla Rusijos imperijoje buvo įsteigta 1806 m. Pavlovske.




















