Lietuvos kurčiųjų draugija
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
Respublikinės kurčiųjų meno saviveiklos šventės
„ Pabūkime kartu“ akimirkos   
 


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Meno galerija - S. Jarmalavičiūtės paroda „Žmogiški gyvūnai“

J. Balčikonio gimnazijoje atidaryta Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos trečios klasės mokinės Sonatos Jarmalavičiūtės piešinių paroda „Žmogiški gyvūnai“. Ši paroda – džiaugsmas mažajai Sonatai ir išskirtinis įvykis šios mokyklos dailės mokytojui, žymiam dailininkui Povilui Šiaučiūnui.

Mažąją dailininkę į asmeninę parodos atidarymą atlydėjo mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė, dailės mokytojas P. Šiaučiūnas, klasės mokytoja Lina Bartnykienė, Sonatos mamytė Astra Jarmalavičienė. Parodos dalyvius sveikinęs gimnazijos direktorius Raimundas Dambrauskas pabrėžė, kad nors Sonata turi klausos negalę, tačiau matyti, kad ji apdovanota didele menine galia. „Džiaugiuosi, kad gimnazijos bibliotekos erdvė yra atvira tiek tarptautinę šlovę pelniusiems meno žmonėms, kaip Algimantas Aleksandravičius, Evaldas Ivanauskas, tiek mažai, bet neįtikėtinai talentingai mergaitei“, - sakė jis.

Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė nuoširdžiai pasidžiaugė, kad klausos negalė neužtveria vaikui takelio į platesnius vieškelius. Ji padėkojo gimnazijos vadovybei ir dailės mokytojams Gintarui Grigui ir Linai Paužuolienei už galimybę surengti šią gražią parodą.

Kurčios vienuolikmetės mergaitės talentu ir kūryba labiausiai žavėjosi ir džiaugėsi jos dailės mokytojas bei šios parodos iniciatorius P. Šiaučiūnas. Anot dailininko, Sonata turi retą talentą. Tokių gebėjimų mokinę per dvylika pedagoginio darbo metų jis atranda antrą kartą. „Įdomu tai, kad Sonatėlė nepripažįsta jokių autoritetų ir patarėjų. Aš, būdamas keturiasdešimties tarptautinių konkursų laureatas, jai nieko nereiškiu. Mergaitė kuria tik tada, kai jai pačiai to reikia. Dailės pratybose, jei nėra nusiteikusi dirbti, nebus pasaulyje jėgos, kuri ją priverstų paimti pieštuką ar kitą raiškos priemonę į rankas, ar nurodytų veiklos būdus bei temas. Kilus vidiniam poreikiui – ji piešia visur ir nesvarbu ant ko. Visi jos darbeliai atlikti savarankiškai, be išorinės įtakos. Tai grynų gryniausi meniškos sielos trečiaklasės vaizdiniai,“ - pakiliai ir pagarbiai apie mergaitės gebėjimus ir kūrybą kalbėjo menininkas ir mokytojas.

Pasak P. Šiaučiūno, Sonata savo stilių ir temą turi nuo gimimo. Ji yra animalistinio žanro kūrėja. „Mažosios dailininkės paveikslėlių veikėjai monumentalūs, orūs, originalių siluetų, statiškų pozų, žmones primenantys ir „žmogiškus“ darbus dirbantys ar bendraujantys paukščiai, šunys, katės, pelės...“ - sakė savo mokinės darbus pristatęs mokytojas. Jis atkreipė dėmesį į kelis Sonatos kūrybai svarbius akcentus: visi piešinių objektai išdėstyti pagal tvarką - eilėmis arba vienas priešais kitą, - tarsi diskutuotų, visi kūrinėlių vaizdiniai nuspalvoti ryškiomis, aiškiomis, kontrastingomis spalvomis, paukščiai ar kiti vaizduojamieji pagražinti raidėmis, skaičiais ar kitokiais tik autorei suvokiamais ženklais.

Laima LAPĖNIENĖ

Plačiau apie talentingą mergaitę skaitykite „Kultūros paletėje“.