Linas Podiriaka - Vilniaus dailės akademijos (VDA) tapybos specialybės antro kurso studentas. Daile Linas susidomėjo jau antroje klasėje. Pirmoji jo dailės mokytoja - dailės būrelio vadovė Regina Gaušienė.
„Kai pradėjau lankyti būrelį, man atsivėrė naujas spalvų pasaulis. Tai buvo nuostabu. Vadovė Regina nuolat pagirdavo mane, sakė, kad aš galėčiau būti dailininkas. Pradėjau jausti, jog tapyba gyvena manyje, tapant man išnykdavo visas pasaulis, likdavo tik spalvos. Bet tada dar buvau nesubrendęs, nebuvau išsiugdęs kantrybės. Dažnai, jeigu man nepasisekdavo piešinys, labai susinervindavau ir ketindavau mesti pratybas. Tokiais momentais man labai daug padėdavo mama. Ji sakydavo: „Mokytoja sako, kad tu gabus, tu gali. Tik nenorėk visko iš karto, turėk kantrybės. Reikia daug dirbti“. Ir aš pamažu nurimdavau ir likdavau mokytis toliau“, - apie pirmuosius žingsnius, įgyvendinanti savo svajonę – tapti dailininku, pasakojo Linas.
Linas baigė Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą. Dešimtoje klasėje jis pradėjo ruoštis stoti į Vilniaus dailės akademiją.
Vilniaus dailės akademijoje mokytis nėra lengva. Tačiau Linas laimingas, kad stovi ant savo svajonės slenksčio. Kurso draugai Liną priėmė nuoširdžiai, neignoravo dėl to, kad yra kurčias. Tad tarp jų jaučiasi gerai.
Per nepilnus dvejus studijų metus didžiausią įspūdį padarė vasaros praktika Saloje (Rokiškio raj.). Studentai gyveno buvusiame Radvilų dvare. Pleneras buvo nuostabus. Tapė gamtoje, išmoko tapyti panoraminius ir kamerinius peizažus, išgauti spalvas iš natūros.
„Tos vasaros aš ilgai nepamiršiu: ir visų įspūdžių, ir mažo Salos miestelio, aplink kurį teka jaukus upeliukas“, - sako Linas.
L.Podiriaka savo darbus eksponavo 3 parodose: pirmąkart - savo mokykloje, vėliau - Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje.
Linas įrodė, kad kurtumas - ne kliūtis siekti savo svajonių. Paklaustas, ko palinkėtų sutrikusios klausos jaunimui, Linas sakė: „visų pirma, nereikia bijoti siekti savo svajonės. Nereikia bijoti savo negalios. Svarbiausias dalykas - siekti savo tikslo. Bet nepakanka vien norėti. Reikia labai daug dirbti. Apie savo tikslą reikia galvoti dar mokyklos suole. Ir niekada negalima pasiduoti tingumui. Kai sau įrodai, kad gali, gyvenimas tampa gražesnis“.
Plačiau apie Liną Podiriaką skaitykite rubrikoje „Mūsų žmonės“.
