Sausio mėn. 12 d. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro foje atidaryta vaikų piešinių paroda ,,Gratažas". Emocinis juodos-baltos spalvos santykis (vyr. dailės mokytoja Silvana Hacking).
Pagalbos rankos laukia kūrybingi vaikai
Mano gyvenimas taip susiklostė, kad aš atsidūriau meninės veiklos sūkuryje. Ne tik dėstau dailę LKNUC, bet ir dalyvauju tapybos darbų parodose. Padedu vaikams suprasti aplinkinį pasaulį. O svarbiausia - jį pavaizduoti savo kūryboje.
Pažindamas supančią aplinką, vaikas pasikliauja empiriniu patyrimu. Tam patyrimui turi vadovauti suaugęs žmogus. Tiesa, mano mokiniai, kaip ir aš, esame negirdintys arba blogai girdintys. Mano auklėtiniai piešia tai, ką jaučia, kaip įsivaizduoja save ir supantį pasaulį. Negirdėdami garsų piešia tai, ką mato. Jiems tapyboje yra svarbiau pats kūrybos procesas, nei rezultatas. Mano mokiniai eksperimentuoja, žaidžia su spalvomis. Ir mano uždavinys yra išmokyti juos pajausti vidinę laisvę.
Buvo didžiulis džiaugsmas, kai mano mokiniai paprašė padėti jiems surengti tapybos darbų parodą. Širdis džiaugėsi daugiau nei gavus padėką iš Briuselio, kur dalyvavau Europos kultūrų dialogo metams skirtoje kampanijoje,, Pavasario dienos Europoje 2008“.
Žinoma, mes jau daug padarėme, daug pasiekėme savo kūryboje. Tačiau mums, kurtiesiems, reikalinga girdinčiųjų pagalba, konkreti parama. Mes taip norėtume rengti savo darbų parodas ne tik savo mokykloje ar artimesnėje aplinkoje, bet kūrinius eksponuoti ir tolimesnėse vietose.
Dailė – tai ne tik nutapytas paveikslas. Šiandien terminas „dailė“ darosi per siauras apibrėžti gausius šiuolaikinio meno reiškinius ir dėl to daug kur jis pakeičiamas platesne „vaizduojamojo meno“ sąvoka. Be meno gyvenimas prarastų savo grožį.
Aš, kaip mokytoja ir vadovė, noriu, kad mano mokiniai turėtų kuo daugiau draugų.
Menas sujungia širdis ir PADEDA BENDRAUTI!
Silvana HACKING
LKNUC gestų kalbos ir dailės vyr. mokytoja
