Mūsų bendruomenės narys dailininkas Algirdas Mačiulis gimė Kaune 1981 m. girdinčių tėvų šeimoje. Jau mokantis Kauno apskrities kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre darbų mokytojas R.Briedis, pastebėjęs Algirdo gabumus, skatino jį užsiimti kūryba. Taip pat Algirdą kurti skatino ir mama, kuri visada domėjosi menu. A.Mačiulis vienas iš pirmųjų kurčiųjų įstojo mokytis į Kauno Taikomosios dailės mokyklą. Ją baigęs su pagyrimu įstojo į Šiaulių universiteto Menų fakultetą ir įgijo dailės ir technologijos specialybę.
Baigęs universitetą jis sugrįžo į Kauną, brolio namuose Garliavoje laikinai įsirengė dirbtuves ir darbą pradėjo kaip laisvas menininkas. Jo vizitinėje kortelėje įrašyta, kad jis tapo paveikslus, užsiima sienine tapyba (dekoravimas, grafika, piešiniai ir kt. ), medžio drožyba (baldų, rėmų, skulptūrų ir kt. drožinėjimas).
Tik šių metų pavasarį dailininkas įsidarbino ąžuolinių baldų gamybos įmonėje. Gamina baldus pagal užsakymus, restauruoja, remontuoja, kai reikia, atlieka apdailą. O po darbo, kiek galimybės leidžia, skuba į dirbtuves. Medžio drožybai naujus eskizus dažniausia braižo kompiuteriu namuose.
Jam malonu stebėti žmones, jų veido, mimikos linijas perkelti į eskizus ir galiausiai – į drobes. Menininko portretuose dominuoja žmogaus asmenybė, išryškinta psichologinė būsena, charakterio bruožai.
Ryškus, emocijas skleidžiantis „Senelės portretas“. Iš darbų išsiskiria brolio Klaido portretas. Stipri psichologinė įtampa kaktos, lūpų, akių linijose išduoda asmens vidinę dramą. Atitinkamai dailininkas modeliuoja antakius, žvilgsnio išraišką ir portretą daro dramatišką, gyvą, sugebantį atskleisti žmogaus vidinį pasaulį.
Poetiškas, muzikalus paveikslas „Melodija naktyje“ - besileidžiančių žvaigždžių melodija susilieja su smuiko stygų virpėjimu ir skraidina žvilgsnį gilyn, į visatos begalybę.
Kūrėjas gerai jaučia spalvą,daug dėmesio skiria paveikslo paviršiaus faktūrai, naudoja stiprius potėpius, ieško savo kūrybinio veido, nebijo eksperimentuoti, vengia kopijuoti natūralistiškai. Į gamtą jis nežiūri kaip į visumą - interpretuoja kūrybiškai. Dalis tapybos daugiau dekoratyvi, šiek tiek sceninė.
Reikšmingą vietą užima figūrinės kompozicijos, sutelkiamas dėmesys į plastiką ir judesį. Ryškiomis spalvomis autorius sukuria išraiškingas figūras. Spalvų margumas jo kūrybai teikia pranašumų ir paryškina drąsius dailininko sumanymus. Jis sugeba į meninį branduolį sujungti įtampą kūne, iškalbingą išraišką veide, o fono koloritą panaudoti bendram tikslui.
Dėmesio verti ir jo natiurmortai, sudėlioti iš įvairių buities daiktų, gėlių, pritraukia akis ir kviečia pasidžiaugti spalvomis bei atlikimo technika.
Ornamento drožybai reikia išskirtinio kruopštumo, tikslumo, nes medis raižomas dažnai nuskyla ne taip kaip norėtųsi. Jo ornamentuose dažnai pasitaiko ir smulki moduliacija, kurią medyje pritaikyti sudėtinga. Tikslumas ir raštų įvairovė stebina. Dauguma ornamentų sukurti etniniais motyvais, pasitelkiant lietuvių liaudies tautodailės lobius. Liaudies Rūpintojėlis neabejotinai yra jo skulptūros „Rūpintojėlis“ prototipas.
Ateityje tikisi išmokti medžio skulptūros techniką ir drąsiau imtis stambesnių skulptūros darbų.
Jis intensyviai dirba ir kuriant vieną darbą jo galvoje gimsta dar bent dešimt naujų idėjų. Jo gražūs, jaunystės veržlumu pulsuojantys metai, tikėkim, padės įgyvendinti drąsiausius kūrybinius sumanymus ir padės išsipildyti slapčiausioms svajonėms.
Lkd.lt. inf.
Plačiau apie A.Mačiulį skaitykite rubrikoje „Mūsų žmonės“ Aldonos Gemos Stankevičienės – Macionytės straipsnyje „Tyla kurti netrukdo“.
