Jonavoje gyvenančios Jolantos Kuliavienės sukurti šilti veltinukai, liemenės, skrybėlaitės, paveikslai, žvakės, keramikos darbeliai surado vietą ir šildo artimųjų, draugų namus. Dvasinga, taktiška jauna moteris kuklinasi ir aiškina, kad kol kas menui ji gali skirti nedaug, o gausybė piešinių ant šilko – tik eskizai, bandymai.
Jeigu ir taip – tai šis startas labai prasmingas, teikiantis malonaus pasigėrėjimo ir kartu didelių kūrybinių ambicijų ateičiai.
Jolantos kūrybą pristatome ir tinklapio www.lkd.lt skaitytojams.
J. Kuliavienę klausos negale užklupo 1997 m. (jai būnant 33 m. ), kaip medikai įtarė, po sunkios ligos – virusinio encefalito.
Baigusi dabartinį Kauno Technologijos universitetą diplomuota ekonomistė dėl sunkios ligos darbo UAB „Achemoje“ atsisakė.
Kasdienybėje padėjo artimieji, ypač motina. Kaip angelas sargas į gyvenimą grįžo studijų draugė Dalia. Ji pakvietė į Dzūkiją dalyvauti pynimo (iš vytelių, karnų, nendrių, tošies ) ir vėlimo iš vilnos seminaruose. Jolanta ten išmoko kepti kaimišką duoną, archaišku būdu lieti vaškines žvakes. Dzūkija pavergė moterį kūrybinės atmosferos ir gamtos grožio harmonija!
Vėliau draugės dėka lankė dailės užsiėmimus Kaune, organizuotus dailininko Stracko. Susipažino su keramika, vitražu, dailės pagrindais. Kai savarankiškai guašu pradėjo piešti ant pamušalinių skiaučių, draugė Dalia padovanojo 4 valandų piešimo pamokėles dailės galerijoje.
Kaupdama žinias 2 metus Jonavoje lankė kompozicijos pagrindų kursus. Naudodamasi minimaliomis priemonėmis - popieriumi ir juodu tušu - pasiekė optimalių rezultatų, kursų baigimo proga surengta paroda sulaukė palankių lankytojų atsiliepimų. Menas tapo jautrios, kūrybingos moters saviraiškos priemone.
Lkd.lt inf.
