|
Pirmą kartą Kurčiųjų kultūra kaip tikroji kultūra buvo pripažinta 1965 m. Tai įvyko vos daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų. Kurčiųjų kultūrą pasauliui pristatė William Stokoe, Carl Croneberg ir Dorothy Casterline, kurie parašė Amerikos gestų kalbos žodyną ir pateikė informacijos apie klestinčią Kurčiųjų kultūrą.
Prieš pasirodant Amerikos gestų kalbos žodynui medikai ir kurčiųjų ugdymo specialistai „matė“ ir vertino kurčiuosius vien pagal jų kurtumo, arba girdėjimo netekties, lygį. Jiems net į galvą neatėjo, kad Kurtieji gali turėti savo kultūrą.
Carol Padden taip apibrėžia kultūrą: kultūra yra grupės žmonių, turinčių vieną kalbą, elgesio taisykles, tradicijas ir vertybes, išmokta elgsena. Kurčiųjų kultūra atitinka šį apibrėžimą kaip ir bet kuri kita pasaulio kultūra: Kurtieji turi savo kalbą, vertybes, elgesio taisykles ir tradicijas.
Kalba
Gestų kalba yra Kurčiųjų kultūros narių pasirinkimas. Jeigu jūs nemokate gestų kalbos, Jūs nesate Kurčiųjų kultūros dalis.
Gestų kalba, kaip ir bet kuri kita kalba yra tikra kalba. William Stokoe pirmasis paskelbė tiesą apie Amerikos gestų kalbą – kad ji turi savo struktūrą, gramatiką ir sintaksę, skirtingą nuo anglų kalbos.
Gestų kalbą yra tikra kalba ir ji yra natūrali Kurčiųjų kalba.
Vertybės
Kurčiųjų kultūra labiausiai vertina gestų kalbą. Sakytine kalba neprilygsta natūraliai kurčiųjų kalbai. Net jei kurčiasis moka skaityti iš lūpų, tai visiškai nepalyginama su gestų kalba.
Kurčiųjų kultūros vertybė yra ir gestų kalbos išsaugojimas. Siekiant padėti kurtiesiems vaikams išmokti sakytinę kalbą buvo sukurta gestų vartojimo įvairių sistemų (gestais paremta sakytinė kalba ir pan.), tačiau Kurčiųjų kultūra neremia šių sistemų, kurios iš esmės ir nėra kalba. Šios sistemos kliudo kurtiems vaikams išmokti savo tikrosios kalbos ir trukdo natūraliai bendrauti.
Kurčiųjų kultūroje vertybė yra nekalbėjimas. Kadangi dažnai kurtieji vaikai yra jėga verčiami kalbėti, Kurtieji suaugusieji į sakytinę kalbą žiūri kaip į laisvės atėmimą ir įkalinimą. Jei esate girdintis, išmokite gestų kalbą; kai nusisukate nuo Kurčiojo ir imate kalbėti su kuo nors kitu, Kurčiasis paliekamas „už borto“, o tai yra labai nemandagu.
Kurčiųjų kultūroje labai vertinamas bendravimas. Jei esate kurčias, labai svarbu dalyvauti bendruomenės gyvenime, nes Kurčiųjų yra ne tiek daug. Girdinčiųjų pasaulis mano, kad jei turite Kurčių draugų, jiems būtina padėti. Kai nebuvo mobiliųjų telefonų ir SMS žinučių, Kurtieji galėjo bendrauti su savo kurčiais draugais tik laiškais arba betarpiškai. Tačiau ir šiandien Kurtieji stengiasi kuo labiau išnaudoti laiką, kurį praleidžia su savo draugais: susitikę jie gali praleisti kartu ištisas valandas, dažnai išsiskiria labai vėlai; kurtiesiems labai įprasti ilgi atsisveikinimai.
Kurčiųjų bendruomenės nariai taip pat vertina savo kultūros literatūrą: tai pasakojimai ir kultūrinės vertybės, perduodamos bendraujant gestų kalba. Kurčiųjų kultūra turi savo meną, poeziją, teatrą, anekdotus, žaidimus ir knygas. Visi šie būdai moko apie Kurčiųjų kultūrą ir pasididžiavimą būti Kurčiuoju.
Elgesio taisyklės
Kurčiųjų kultūroje nelaikoma nemandagu žiūrėti į žmogų. Tiesą sakant, nemandagu yra nežiūrėti. Jei kas nors kalba su jumis gestų kalba, labai nemandagu nutraukti akių kontaktą,
Kalbant gestų kalba plačiai naudojama veido mimika.
Kurčiųjų kultūroje susipažįstant naudojamas pilnas vardas. Kurtieji taip pat vienas kito pasiteirauja informacijos apie tai, iš kur jie kilę, kokiame mieste išaugo, kokioje mokykloje mokėsi, kokiame bendrabutyje gyveno ir pan. Kurčiųjų bendruomenė yra labai maža, todėl jau susipažindami kurtieji stengiasi išsiaiškinti, ar turi bendrų pažįstamų ir pan.
Kurtieji taip pat linkę „prisegti etiketes“ vieni kitiems. Paprastai girdintieji apibūdina kurčiuosius pagal jų klausos netektį: neprigirdintis, prigirdintis ir pan. Girdintiesiems atrodo, kad būti neprigirdinčiam yra geriau negu būti kurčiajam. Kurčiųjų kultūroje į tai žvelgiama visiškai priešingai. Kurtieji save vadina tiktai vienaip ir niekaip kitaip – Kurčias. Terminas „Kurčias“ neturi nieko bendra su klausos netekties lygiu. Į terminą „neprigirdintis“ Kurčiųjų kultūroje žvelgiama negatyviai. Termino „neprigirdintis“ vartojimas tarsi reiškia, kad jūs manote esąs geresnis už visus kitus (nes taip manoma girdinčiųjų kultūroje). Kai vartojamas terminas „sutrikusios klausos asmenys“, atrodo, tarsi norima pasakyti, kad kurtieji yra kažkuo blogi, kad jie nori „būti „pataisyti“, o tai yra visiškai priešingai, nei mano Kurčiųjų kultūros nariai: jie yra Kurtieji ir didžiuojasi! Taip pat yra vartojami terminai kurčias – „k“ mažoji (deaf - "little d") ir Kurčias - „K“ didžioji ("Deaf" -"big D"), kurie turi skirtingą reikšmę. Mažoji „k“ reiškia asmenį, kuris negali girdėti, o didžioji „K“ reiškia asmenį, kuris yra Kurčiųjų kultūros dalis ir vartoja šios kultūros kalbą, laikosi jos vertybių, elgesio ir tradicijų.
Šaltinis: http://www.ideamarketers.com/?Deaf_Culture_Uncovered&articleid=426298
|
