Naujienos

Konferencija „Grėsmė gestų kalboms”	2011 12 16



Pasaulio kurčiųjų federacija (World Federation of the Deaf – WFD) ir Europos kurčiųjų sąjunga (European Union of the Deaf – EUD) šių metų lapkričio 6-9 d. Alio mieste, Pietų Norvegijoje, surengė konferenciją „Grėsmė gestų kalboms”. Konferenciją finansiškai parėmė Norvegijos užsienio reikalų ministerija. Į konferenciją atvyko dalyviai iš 21 šalies, tarp jų – 17 nacionalinių kurčiųjų asociacijų atstovai, daugiausia pirmininkai. Susirinkę kurčiųjų bendruomenės lyderiai, mokslininkai ir pedagogai diskutavo apie gestų kalbų statusą ir naujas gestų kalbos mokymo tendencijas. Konferencijoje buvo pažymėta, kad nacionalinės gestų kalbos ypač suklestėjo kurčiųjų mokyklose. Taip istoriškai susisiklostė, kad kurčiųjų mokyklos tapo gestų kalbos plėtojimo vieta, tas savo ruožtu skatino kurčiųjų bendruomenių plėtrą. Tačiau šiandien kurčiųjų mokyklos praranda savo vaidmenį. Konferencijos dalyviai aptarė naujų technologijų raidą, naujų pokyčių įtaką kurčiųjų ugdymui bei švietimui ir kylančią grėsmę nacionalinių gestų kalbų statusui. Pranešimai Pirmąją konferencijos dieną pagrindinis pranešėjas Amsterdamo universiteto profesorius emeritas Stiuartas Bliumė (Stuart Blume) kalbėjo apie naujas technologijas, kochlearinės implantacijos programos atsiradimą ir paplitimą. Kaip teigė S. Bliumė, kurčiųjų bendruomenės lyderiai, skirtingai nei kochlearinės implantacijos šalininkai, neturi plačių ryšių su politikais ir žiniasklaida. Profesorius taip pat iškėlė idėją, kad derėtų pasimokyti, kaip ginti savo teises, iš kai kurių tautų ir tautelių patirties. Jis aiškino, kad kurčiųjų bendruomenės turėtų kurti koalicijas ir ieškoti sąjungininkų tarp antropologų, sociologų ir nacionalinio lygio mokslininkų. Danijos kurčiųjų asociacijos pirmininkė Janė Bojė Niemela (Janne Boye Niemela) supažindino su nerimą keliančia padėtimi Danijoje. Pirmininkės teigimu, Danijoje 99 proc. naujagimių, kuriems diagnozuojamas klausos sutrikimas, yra siūloma kochlearinė implantacija, o gestų kalbos pamokos neįtrauktos į reabilitacijos programos paslaugas. Apskritai visa šių vaikų reabilitacijos programa remiasi klausos lavinimu ir šnekamosios kalbos mokymu klausymo pagrindu. Pastarųjų metų pokyčiai, kai Danijoje didėja uždaromų kurčiųjų mokyklų skaičius, kelia didelį nerimą, kad šalies visuomenė linkusi skatinti sakytinę kalbą, o ne danų gestų kalbą. Pranešėja Kori Teiseling (Corrie Tijsseling) kalbėjo, kad kurčiųjų bendruomenė Nyderlanduose šiuo metu taip pat susiduria su panašiomis problemomis dėl gestų kalbos kurčiųjų vaikų ugdymo procese. Švedijos neprigirdinčiųjų asociacijos HRF prezidentas Janas Peteris Stromgrenas (Jan-Peter Strømgren), kuris anksčiau vadovavo ir Tarptautinei neprigirdinčiųjų federacijai IFHOH, pabrėžė, kad ir neprigirdintys, ir kurti vaikai privalo turėti teisę į dvikalbystę ir kad būtina suteikti jiems galimybę vėliau pasirinkti kalbą. Be to, jis rekomendavo plėtoti bendradarbiavimą tarp neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų organizacijų pabrėždamas, kad daug neprigirdinčiųjų taip pat vartoja gestų kalbą. Šnekamosios ir gestų kalbos ryšys Buvo kalbama apie tai, kad skleidžama neteisinga informacija apie santykį tarp šnekamosios ir gestų kalbos. Kuriamas mitas, kad kurtieji vaikai su kochleariniais implantais turi būti ugdomi be gestų kalbos aplinkos, esą gestų kalba trukdo vystytis šnekamajai kalbai. Dr. Peteris K. Hoseris (Peter C. Hauser) iš Ročesterio technologijos instituto (JAV) atkreipė dėmesį į tai, kad nėra jokių tyrimų, kurie palaiko šį mitą. Priešingai, daugelis mokslinių tyrimų rodo, kad dvikalbystė gerina kalbų mokymąsi ir kad ji pati yra vertybė. Suteikus vaikams galimybę mokytis dviejų ar daugiau kalbų skatinama jų kalbos raida. Todėl svarbu, kad kurčiųjų asociacijos, jų lyderiai ir mokslininkai pareikalautų atsakomybės iš tų, kurie skleidžia melagingą informaciją. Būtent kurtieji privalo skatinti tyrimais pagrįstas visuomenės ir mokslo bendruomenės diskusijas apie šnekamosios ir gestų kalbos ryšį. Ekstremistiniai ugdymo metodai Daug kalbėta apie ekstremistinius ugdymo metodus, kurie ne tik paneigia kurčių vaikų teisę į gestų kalbą, bet ir atima iš jų teisę naudotis vizualinio ugdymo strategija. Būtina kelti klausimą, kodėl naudojami tokie mokymo metodai, kurie atima iš žmogaus teisę naudotis prigimtinėmis bendravimo priemonėmis? Ar šie metodai nepažeidžia JT Vaiko teisių konvencijos? Ar jie nepažeidžia kurčių vaikų teisių? Vietos gestų kalbos Konferencijoje buvo iškelta įvairių idėjų, kaip pasiekti, kad gestų kalbos ne tik neišnyktų, bet ir suklestėtų visuomenėje. Pastangos skatinti gestų kalbų vystymąsi dažniausiai būdavo sutelktos į nacionalines gestų kalbas. Tačiau egzistuoja ir kitos gestų kalbos formos, kurias mokslininkai vadina vietos gestų kalbomis. Šių gestus vartojančių kalbų galima rasti mažose bendruomenėse, dažnai geografiškai izoliuotose, kur egzistuoja bendras genetinis kurtumo variantas, o šeimas sudaro tiek kurti, tiek girdintys nariai. Šios bendruomenės žmonijos istorijoje egzistavo įvairiais laikotarpiais ir įvairiose vietovėse. Šiose bendruomenėse gestų kalba yra paplitusi kaip bendruomenės kalba, kurią vartoja tiek kurtieji, tiek girdintieji. Jei gestų kalba priimama kaip organinė bendruomenės dalis, kaip kad būna kai kurių vietos gestų kalbų atveju, tai šioms gestų kalboms nekyla joks pavojus. Gestų kalbos - visos žmonijos pasiekimas Konferencijos dalyviai padarė išvadą, kad nacionalines gestų kalbas reikia vertinti kaip įprastas žmonių kalbas. Iš tiesų viena pranešėja pažymėjo, kad gestų kalba skatina pažintinį jos vartotojų vystymąsi. Buvo parodyta, kaip gestų kalba padeda mokytis skaityti – ne tik kurtiems, bet ir girdintiems vaikams. Tai rodo, kad gestų kalbos yra naudingos visiems žmonėms. Galiausiai konferencijos dalyviai pažymėjo, jog yra ir kitų būdų, kaip skatinti gestų kalbas, - ne tik tradicinė priklausomybė nuo švietimo įstaigų. Švietimo institucijų pagrindinis tikslas yra išmokyti kurčius vaikus, galutinis tikslas – skatinti socialinę kurčiųjų integraciją, o ne vystyti tam tikrą kalbą. Tačiau pastaraisiais metais įvairiose šalyse buvo sukurtos kalbų politikos arba kalbų planavimo tarybos, į kurių sudėtį įeina patarėjai ar komisijos, kurios sprendžia gestų kalbos klausimus. Pagrindinis šių institucijų tikslas - skatinti gestų kalbą. Būtina, kad šios institucijos į savo darbo planą įtrauktų visuomenės požiūrio į gestų kalbą apskritai planavimo politiką. Šios tarybos turėtų diegti skleisti sampratą, kad gestų kalbos yra visos žmonijos pasiekimas. Iš anglų kalbos išvertė Vilma PABRINKYTĖ Šaltinis : http://www.wfdeaf.org/news/conference-summary-sign-languages-as-endangered-languages