Naujienos

Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) išleido kurčiųjų vaikų tėvams skirtą DVD „Lietuvos kurčiųjų gyvenimo akimirkos“ - pristatoma LKD, kurčiųjų kultūra, kurčiųjų ugdymo įstaigos ir gestų kalba. LKD prezidentė Roma Klečkovskaja ketina kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir prašyti, kad šį DVD būtų leista platinti gydymo įstaigose. Tikimasi, jog pateikta informacija padės tėvams suprasti, kad net ir vaikams su kochleariniais implantais būtina mokytis gestų kalbos, ir paskatins atvesti kurčius vaikus į kurčiųjų ugdymo įstaigas.
Informacija pateikta DVD
R. Klečkovskaja pasakoja, kad Lietuvoje veikia platus kurčiųjų ugdymo įstaigų tinklas, kurtieji sėkmingai mokosi aukštosiose mokyklose ir dirba, bendrauja padedami vertėjų. LKD prezidentė teigia, jog kurčiojo dalyvavimas kurčiųjų bendruomenės gyvenime yra ne blogesnė alternatyva nei kochleariniai implantai. Ji pritaria, kad kochleariniai implantai gerai, tačiau žmogus nusiėmęs implantą vėl negirdi. Tuomet ir atsiranda problema, kaip su tokiu žmogumi susikalbėti. Daugelyje užsienio valstybių žmonės su kochleariniais implantais mokosi gestų kalbos. R. Klečkovskaja pateikia informacijos ir apie kurčiųjų reabilitacijos centrus, pasakoja, kokią pagalbą juose gali gauti ir kokia veikla gali užsiimti kurtieji. DVD pristatomas kurčiųjų teatras „Mimika“, jo pasiekimai, rodoma filmuota medžiaga iš spektaklių. Taip pat supažindinama su Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro šokių kolektyvu „Tyla“.

Su gestų kalba supažindina Kauno gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus pavaduotojas, Vytauto Didžioji universiteto dėstytojas Arūnas Bražinskas ir gestų kalbos vertėjas, mokytojas Vytautas Valiauga. Aiškinama, kad gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba ir kad kurtiesiems būtina jos mokytis.

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (KKNUC) direktorė Laimutė Gervinskienė pristato mokslus KKNUC ir dvikalbę kurčiųjų ugdymo metodiką.

Surdologijos centro vyriausiasis specialistas Mantrimas Danielius aiškina, kad ir vaikams su kochleariniais implantais vienintelė visaverčio kalbinio mąstymo vystymosi garantija yra gestų kalba. Jis nepritaria medikų požiūriui, kad kurtieji vaikai su kochleariniais implantais turėtų nesimokyti gestų kalbos, nes ji trukdys išmokti žodinę kalbą. M. Danielius teigia, kad tai primityvi ir žiauri vaiko atžvilgiu logika. Ankstyva dvikalbystė yra labai naudinga vaiko vystymuisi.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėja Eglė Gradauskienė pasakoja, kokios yra kurtumo pasekmės vaiko vystymuisi. Ji kalba apie šiuolaikinius klausos aparatus, demonstruoja kochlearinį implantą, aiškina jo veikimą. Pateikiama informacija apie vaiko reabilitaciją ir sakytinės kalbos mokymąsi po operacijos.
PAGAVOS pirmininkė Rima Sitavičienė pristato PAGAVOS organizaciją, jos įsikūrimą, tikslus, veiklą.

Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja Nijolė Šerkšnienė pasakoja apie jų ugdymo įstaigą. DVD taip pat pateikiama informacija apie grupes vaikams su klausos negalia kitų miestų darželiuose.

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) direktorė Girdutė Lepeškienė pristato vienintelę Lietuvoje įstaigą, teikiančią vidurinį išsilavinimą kurtiesiems - LKNUC. LKNUC Socialinės integracijos ir konsultavimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė pasakoja apie šio skyriaus veiklą, teikiamą pagalbą tėvams, mokytojams. Ji teigia, kad vaikams su kochleariniais implantais ir jų tėvams būtina surdopedagogų pagalba.

Surdologijos centro vyresnysis specialistas Vytautas Pivoras pasakoja apie LKNUC mokinius, įstojusius į aukštąsias mokyklas, kolegijas, profesines mokyklas, taip pat apie sėkmingai besiklostančias kurčiųjų karjeras. Jis pristato ir Surdologijos centro veiklą, rengiamus mokymus, išleistas gestų kalbos mokymo priemones.

DVD pateikiama informacija apie kurčiųjų profesinę mokyklą – Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinį profesinio mokymo centrą (VKNRPMC).

Agnė KARVELYTĖ