Surdologijos centro konsultacijos

Noriu gauti informacijos apie Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociaciją WASLI

WASLI – Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacija. Ji buvo įkurta 2003 m. liepos 23 d., per Pasaulio kurčiųjų federacijos 14-tą jį Pasaulinį Kongresą. Mintis įkurti tarptautinę asociaciją kilo 1975 m. per Pasaulio kurčiųjų federacijos Kongresą. 1995 m. tarptautinis vertėjų susirinkimas išrinko suomes Raija Moustegaard ir Raili Ojala-Signell sukurti tarptautinės asociacijos statutą.

Skaityti plačiau

Ar kalbant gestų kalba reikia tarti žodžius balsu lietuviškai?

Kai kalbame apie gestų kalbą, pirmiausiai visada reikia apsibrėžti, apie ką kalbėsime – apie kalkinę kalbą ar tarp kurčiųjų vartojamą šnekamąją kalbą.

(apie kalkinę kalbą jau rašėme čia http://www.lkd.lt/enews/id-surdologijos_centro_konsultacijos_video-news-kas_yra_kalkine_kalba.html )

Skaityti plačiau

Mokome girdintį kūdikį labai paprastų gestukų (valgyti, gerti, mama, tėtis, šuo, katė). Kodėl jis visą laiką kartoja tą patį gestą valgyti?

Apie kūdikių gestus jau rašėme kai kuriuose konsultacijose. Galite paskaityti čia:

http://www.lkd.lt/enews/id-surdologijos_centro_konsultacijos_video-news-ar_galiu_kalbeti_gestu_kalba_su_savo_girdinciu_vaiku_kiek_zinau_tai_yra_naudinga_vaiko_motorikai_kodel_konkreciai_gestu_kalba_reikalinga_girdinciam_vaikui_ar_reikia_paciai_mokytis_gestu_kalbos_ar_vyksta_kursai_uzsiemimai.html

Skaityti plačiau

Kaip veikia vertėjo smegenys, kai jis verčia į gestų kalbą?

Smegenų veikla vertimo metu

Smegenys kontroliuoja daug procesų, jos nuolat veikia. Kai atliekama vertimo funkcija, smegenys stengiasi apdoroti iš pagrindinio šaltinio (kalbėtojo) gaunamą žinutę ir išversti ją į adresato kalbą. Per šį procesą vertėjas stengiasi iššifruoti iš kalbėtojo gautą, originalią žinutę ir suvokti žinutės prasmę. Tuo mečiu metu vertėjui gali kilti ir kitų, su vertimo procesu nesusijusių minčių. Mintys gali kilti dėl jį stebinčios auditorijos, įtemptų emocijų  ir pan.

Skaityti plačiau

Ar gestų kalbos vertėjo profesija bus reikalinga ateityje? Dėl kochlearinių implantų (KI) mažėja kalbančių gestų kalba. Ar yra kokių nors tyrimų?

Deja, Lietuvoje tokių tyrimų neatlikta. Toks tyrimas buvo atliktas Suomijoje, pateiksime jo rezultatus, kurie tikrai yra labai įdomūs.

Suomijoje yra apie 4000 kurčiųjų, kurčneregių ir neprigirdinčių asmenų, kurie naudojasi gestų kalbos vertimo ir vertimo iš sakytinės kalbos raštu paslaugomis. Tas paslaugas teikia 112 privačių įmonių. 2014 m. buvo suteikta 220 tūkst. valandų vertimo paslaugų. Šios įmonės vertimo paslaugas teikia nuo 2011 m. Įmones konkurso būdu atrinko Suomijos Socialinio draudimo institucija (Kela), kai vertimo paslaugų teikimas iš savivaldybių perėjo valstybei.

Skaityti plačiau

Kiek žmonių Lietuvoje moka lietuvių gestų kalbą?

Deja, nėra statistikos, kiek tiksliai žmonių Lietuvoje moka gestų kalbą. Lietuvoje yra apie 30 000 neprigirdinčiųjų, apie 8 000 kurčiųjų, tačiau ne visi jie moka lietuvių gestų kalbą. Dar yra girdintys kurčiųjų šeimų nariai, giminės, draugai, kurčiųjų mokyklų mokytojai, kurčiųjų sistemos darbuotojai, tačiau, kaip jau buvo minėta, nėra duomenų, kiek iš jų moka lietuvių gestų kalbą. Visgi galime pateikti informacijos apie rengtus lietuvių gestų kalbos kursus ir statistiką, kurią turime.

Skaityti plačiau

Kaip kalbėti gestais su girdinčiais kūdikiais? Nuo ko pradėti?

Apie kūdikių gestus jau rašėme kai kuriuose konsultacijose. Galite paskaityti čia ir čia 

Skaityti plačiau

Ar kurčią vertina blogai, jei vertėjas blogai jį verčia?

Stephanie Feyne pranešime Efsli konferencijoje kalbėjo apie vertėjų įtaką, vertinant kurčiuosius kaip darbuotojus, savo srities profesionalus. Žmonės vienas kitą suvokia per bendravimą. Kalbėjimas susideda ne tik iš kalbėjimo, bet ir iš to, su kuo kalbame, kas esame: vienoje situacijoje renkamės vienokį kalbėjimo modelį, o kitoje situacijoje jau kitokį. Į kalbos ideologijos apibrėžimą taip pat įeina tai, kaip žmonės turi kalbėti per susirinkimus, pas gydytojus, per konferencijas. Taigi, svarbu yra kalba, jos vartojamas ir socialinė aplinka, kurioje ta kalba yra vartojama.

Skaityti plačiau

Ar gestų kalbos vertėjai kalbėdami gestų kalba turi akcentą? Kaip jis pasireiškia?

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne akcentas apibūdinamas kaip tarimo ypatumai, būdingi kalbančiam tarmiškai ar ne gimtąja kalba: Kalbėjo jis lietuviškai su nežymiu lenkišku ~ù. Akcentą galima apibrėžti regioniniu, geografiniu (dialektas), socialiniu (susijęs su amžiumi, tautybe, klase) požiūriu, akcentas gali atsirasti, nes kalba veikiama pirmosios, gimtosios kalbos. Tada gimtakalbiai jaučia, kad pašnekovas kalba su kitos kalbos akcentu.

Skaityti plačiau

Jei vertėjas intensyviai verčia į gestų kalbą, kokios traumos gali jį ištikti, pvz., riešo trauma ar pan.?

Verčiant aktyviai veikia maži raumenys, kurie, priešingai nei didieji raumenys, yra nepritaikyti dažniems, pasikartojantiems judesiams atlikti. Taigi, jeigu raumenys nuolat bus verčiami atlikti judesius, kuriems yra nepritaikyti, kyla grėsmė juos pertempti. Sutrikimai gali būti įvairūs. Pateiksime dažniausiai pasitaikančius:

Skaityti plačiau

Kaip skiriasi vertimas iš gestų kalbos į žodinę kalbą, kada verčiama vieno žmogaus kalba, dviejų pokalbis ar susirinkimas, kur kalba daug žmonių. Kokių galite duoti patarimų, kad versti į žodinę kalbą būtų lengviau?

Apie skirtumus verčiant monologus, dialogus ir pokalbius, kuriuose dalyvauja daug žmonių, kalba gestų kalbos ir vertimo studijų profesorė iš Norvegijos Anna-Lena Nilsson. Ji skiria tris dalykus, apie kuriuos reikia pagalvoti, kai verčiamas monologas:

Skaityti plačiau