Iki LKD 80-mečio šventės liko 124 dienos !

Kurtieji vertėjai – ką jie verčia? Juk vertimas yra vienos kalbos perteikimas kita kalba. Ar galite paaiškinti?

Vertimo srityje įsigalėjusi nuostata, kad vertimo veikla būtinai turi būti susijusi su dviem kalbomis, tad natūraliai kyla klausimas: ką gali versi kurčiasis vertėjas, mokėdamas tik savo gimtąją – gestų -  kalbą?

Skaityti visą tekstą

Visų pirma, kurtieji vertėjai gali versti (ir sėkmingai verčia) tekstus iš valstybinės lietuvių kalbos į savo gimtąją gestų kalbą. Be abejo, šie lietuvių kalbos tekstai yra užrašyti, t. y. rašto formos. Toks būdas, kai originalo kalbos tekstas, suformuluotas rašytine forma, o vertėjas vertimą atlieka žodžiu arba gestų kalba realiuoju laiku, vadinamas sight translation arba sight interpreting –„vertimu iš lapo“. Toks mišrus vertimo raštu ir žodžiu arba gestų kalba būdas yra priskiriamas sinchroniniam vertimui.

Ar Lietuvoje kurtieji vertėjai praktikoje atlieka sinchroninį vertimą, t. y. verčia „iš lapo“? Jei kurčiasis vertėjas pasitelkia suflerio pagalbą (sufleris – kylantis tekstas monitoriuje), tada, taip, galima laikyti, kad jis verčia sinchroniniu būdu. Tokie vertimai gali būti atliekami televizijoje, konferencijose, jei ten nėra vadinamo veidrodinio vertimo ir kurčias vertėjas verčia iš užrašyto teksto, kuris gali būti pateikiamas bėgančia eilute arba kylančiu tekstu.

Dar vienas kurčiųjų sinchroninio vertimo būdas yra, kai tarptautiniai gestai yra verčiami į savo gimtąją gestų kalbą arba atvirkščiai – iš savo gimtosios gestų kalbos į tarptautinius gestus. Nors pasaulyje iki šiol nesiliauja svarstymai ir disputai, ar tarptautiniai gestai laikytini kalba, tačiau praktika rodo, kad kurčiųjų auditorijai toks vertimas yra reikalingas ir nekeliantis abejonių.

Kurtieji vertėjai verčia ir nuosekliuoju būdu. Šis būdas bent Lietuvoje plačiausiai vartojamas verčiant lietuvių kalbos tekstus (raštu) į gestų kalbą. Pavyzdžiui, ši konsultacija irgi yra verčiama „iš lapo“, tik vertėjas iš anksto pasiruošia vertimui. Ar kurtieji vertėjai nuosekliuoju būdu verčia geriau nei girdintieji vertėjai – šio klausimo čia nenagrinėsime, nors akivaizdu, kad vertėjams lengviausia yra versti į savo gimtąją kalbą. Apsiribosime tik tuo, kad vertėjui taikytini tie patys būtiniausi reikalavimai – gerai mokėti abi kalbas.

Buvo pateiktos vertimo situacijos ir būdai, kuomet kurtieji vertėjai atitinka vertimo veiklai keliamus reikalavimus, t. y., kad vyktų vertimas iš vienos kalbos į kitą. Kokiose dar situacijose kurtieji vertėjai verčia? Šiuo metu tiek pasaulyje, tiek ir Europoje kurčiųjų vertėjų poreikis auga kartu su jų teikiamomis paslaugomis. Pastebėta, kad kurčiųjų vertėjų paslaugų prisireikia tų bendruomenių nariams, kurie dėl įvairiausių priežasčių turi minimalius kalbinius įgūdžius ir negali suprasti girdinčiųjų vertėjų vertimo arba girdintieji vertėjai labai sunkiai supranta klientus su ribotais kalbiniais įgūdžiais. Paaiškinimas, persakymas šiuo atveju irgi yra vertimas, tad kurčiojo vertėjo tarpininkavimas yra geriausias sprendimas. Taip pat kurtieji vertėjai praverčia situacijose, kuomet verčiama asmenims, kurie turi kitų papildomų specialiųjų poreikių, pavyzdžiui kurčneregiams, turintiems autizmo sindromą ir pan. Užsienio šalyse dažniausiai kurčiųjų vertėjų paslaugų prisireikia teisinėje, daugiakultūrinėje ar tarptautinėje aplinkoje, taip pat socialinių ir medicinos paslaugų srityse. Šie atvejai yra susiję su vertimu vienos kalbos ribose. Žvelgiant istoriškai, kurčiųjų tarpusavio teikiama vertimo veikla, kaip komunikacinė pagalba, jų bendruomenėje egzistavo visada – pavyzdžiui, mokykloje, kur kurtieji mokiniai patys paaiškindavo ar pateikdavo paprastesne, suprantamesne kalba savo bendraklasiams  mokytojų skiriamas užduotis, temas, nesuprantamas teksto vietas. Taip pat kurtieji vieni kitiems padėdavo (ir padeda) verčiant laiškus, laikraščių tekstus, užrašant tekstus lietuvių kalba ir t.t. Žinoma, tokia pagalba nebuvo įvardijama nei kaip ypatingai reikšminga, nei kaip vertimas, už kurį būtų kaip nors atsiskaitoma.

Šiuo metu vyksta kurčiųjų vertėjų pripažinimo procesas – jie egzistuoja, yra matomi, tačiau plačiai dar nėra pripažinti ir įvertinti. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra nemažai kurčiųjų, kurie teikia vertimo paslaugas arba, tiksliau sakant, užsiima vertimo veikla, bet paklausti, ne visi atsakytų, kad jie save laiko vertėjais. Tai tik parodo, kad iki kurčiųjų vertėjo profesijos atpažinimo trūksta ir švietimo, ir savirefleksijos, ir įteisinimo. Todėl šiuo metu neturime nei vieno vertėjo, kuris oficialiai turėtų  kurčiojo vertėjo išsilavinimą.

Tiesa, būtų galima kelti ir  klausimus, susijusius su pačiu „kurčiojo vertėjo“ terminu: ar tikrai kurtumas turėtų būti išskirtas? Ar kurtumas gali ir turi tapti nuoroda į tam tikrą žymę? Galbūt geriau siūlyti kurčiąjį vertėją vadinti tiesiog gestų kalbos vertėju?

Komentuoti

Komentarai (1)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 6 ]

  • deimante pasakė:

    idomu nuostabu :)