Kiek žinau, skirtinguose miestuose naudojami skirtingi gestai. Ar yra sukurta bendrinė gestų kalba Lietuvoje?

Atsako Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto gestų kalbos ir gestotyros dėstytojas Mantrimas Danielius

Taip, tai tiesa, yra atvejų, kai tas pats dalykas skirtinguose miestuose rodomas skirtingais gestais, pavyzdžiui, SODAS, BULVĖ. 

Skaityti visą tekstą

Tačiau tokie atvejai nėra dažni, ir šie skirtumai pamažu nyksta. Didesnė įvairovė yra ne tarp miestų, o tarp skirtingo amžiaus kurčiųjų. Šiuo atžvilgiu gestų kalbos skiriasi nuo žodinių kalbų. Pagrindinius skirtumus lemia dvi tarpusavyje susijusios pagrindinės priežastys: (1) dauguma kurčiųjų vaikų (statistiškai apie 90 proc.) gimsta ne kurčiųjų šeimose ir (2) absoliuti dauguma kurčiųjų lanko[1] specialiąsias kurčiųjų ugdymo įstaigas, kurios veikia tik didžiuosiuose miestuose. Taigi 90 proc. vaikų gestų kalbą išmoksta ne iš savo tėvų, o iš kitų vaikų, pradėję lankyti kurčiųjų darželį ir mokyklą. Tai ir lemia didesnius skirtumus tarp amžiaus grupių, o ne tarp regionų.

Kitas svarbus dalykas, kad dažniausia skiriasi ne tiek gestai, kiek kalbėjimo forma. Jaunosios kartos kurtieji dažniausiai naudoja gestų kalbą su minimalia lietuvių kalbos įtaka, tačiau vyresniosios kartos kurtieji, taip pat dauguma kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vartoja gestų kalba su didesne lietuvių kalbos įtaka. Pavyzdžiui, lietuvių gestų kalboje dauguma daiktavardžių, taip pat dalis veiksmažodžių ir būdvardžių rodomi lūpomis tariant lietuviško žodžio pradžią, tačiau vyresniosios kartos kurtieji, taip pat dauguma kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų dažnai taria visą arba beveik visą žodį, taip pat vartoja labiau lietuvišką sakinio struktūrą. Tokių kalbėjimo variantų (su lietuvių kalbos įtaka) yra labai įvairių, priklausomai nuo kalbėtojo, pašnekovo, situacijos ir kt. Aišku, svarbu ir tai, kad šių kalbėtojų gestų kalbos žodynas (gestai, kuriuos jie vartoja) dažnai yra skurdesnis nei tikrų kurčiųjų, jų kalba gestų kalbos atžvilgiu yra ne tokai išraiškingas, o kartais kurtiesiems net sunkiai suprantama.

Bendrinė gestų kalba Lietuvoje kol kas nėra įsitvirtinusi. Sakyti, kad ji nesukurta, būtų netikslu, nes bendrinės kalbos dažniausiai nėra kuriamos, bet įsitvirtina savaime arba yra įtvirtinamos. Pavyzdžiui, bendrinė lietuvių kalba remiasi iki 20 a. pradžios įsigalėjusia pietvakarių aukštaičių tarme. Lietuvoje jau 2000-ųjų metų kaip bendrinę gestų kalbą bandoma įtvirtinti Vilniaus (ir iš dalies Kauno) kurčiųjų,   20-40 metų amžiaus, daugiausia gimusių kurčiųjų šeimose,vartojamą variantą. Tai vyksta beveik natūraliai: šie žmonės filmuojasi įvairiose mokymo priemonėse, dalyvauja internetinio LGK žodyno rengime, aktyviai reiškiasi interneto diskusijose ir kitose viešosiose erdvėse, moko gestų kalbos vertėjus Vilniaus kolegijoje. Taigi tikėtina, kad po 10 ar 20 metų galėsime kalbėti apie įsitvirtinusią bendrinę lietuvių gestų kalbą. Žinoma, norint ją tinkamai sunorminti, būtina vykdyti išsamius lietvių gestų kalbos tyrimus, kurie kol kas beveik nevyksta.

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 6 ]