Kas yra inkliuzinis švietimas? Kurtieji turi mokytis girdinčių mokykloje?

Inkliuzinis švietimas – tai švietimo sistema, kai įvairių gebėjimų besimokantieji mokosi kartu toje pačioje klasėje. Tai reiškia, kad studentai su negalia ir be jos mokosi kartu. Tai švietimo sistema, kai visi gali mokytis kartu, ir patenkinti savo individualius poreikius, kai dėmesys koncentruojamas į kokybišką visų besimokančiųjų išsilavinimą, kai švietimo teikėjai (mokyklos, kolegijos, universitetai) visus besimokančius skatina siekti geriausių rezultatų ir visapusiškai dalyvauti švietimo procese. Inkliuzinis švietimas reiškia, kad švietimo sistema turi būti pritaikyta individų poreikiams.

Skaityti visą tekstą

Kurčiųjų švietimas yra ypatingai ginčytina sfera, nes tradiciškai kurčiųjų mokyklos yra vieta, kur kurtieji vaikai gali išmokti gestų kalbos, lavinti gestų kalbos žinias ir tapti pilnaverčiais gestakalbių bendruomenės nariais. Kurčiųjų mokyklose vaikai socializuojasi, nes visi kalba ta pačia kalba – gestų kalba, todėl kurčiųjų mokyklose vaikams automatiškai suteikiama jiems reikalinga kalbinė aplinka.

Pasaulio kurčiųjų federacija (toliau – WFD) teigia, kad kurtiesiems vaikams priimtiniausias bilingvinis švietimas, o inkliuzinis švietimas apima bilingvinio švietimo sąvoką. WFD pasisako už kalbines teises ir švietimą: “kurtieji vaikai turi teisę gauti išsilavinimą savo pačių grupėse ir tapti bilingviniais gestų kalbos, nacionalinės šnekamosios kalbos ir rašytinės formos vartotojais“.

Taigi, bilingvinis švietimas nevertinamas kaip specialusis išsilavinimas, bet kaip inkliuzinio švietimo forma, todėl WFD nepritaria pozicijai, kad kurtieji vaikai iš specialiųjų mokyklų būtų perkelti į įprastines, bet pritaria progresyviems pokyčiams dėl vienos inkliuzinio mokymo sistemos visiems besimokantiesiems, kurtiems suteikiant jiems būtiną gestų kalbos mokymosi aplinką.

Inkliuzinį mokymą klaidingai interpretavus kaip integraciją, kurti besimokantieji integruojami į įprastas mokyklas, nesuteikiant būtino aplinkos pritaikymo. Dėl šios priežasties besimokantieji jaučiasi kitokie nei jų bendraamžiai mokyklose, jie negali mėgautis tiesioginiu mokymu, nes mokytoją verčia gestų kalbos vertėjas. Taigi, kurtieji turi mažiau mokymosi galimybių: jie dažnai turi dirbti individualiai, kai vyksta darbas grupėse (kiti vaikai nemoka gestų kalbos), jie negali dalyvauti grupės diskusijoje ir t. t.

Kurtieji besimokantieji turi teisę į švietimą gimtąja kalba ir vartoti ją mokymosi procese. Tokioje švietimo aplinkoje sukuriami būtini įrankiai ir pasitikėjimas, būtinas kurčiųjų bendruomenės nariui. Kurtieji vaikai turėtų turėti lygias teises lankyti kurčiųjų mokyklas, o ne būti integruotais į visuotinį švietimą, kombinuojant individualius poreikius su bendruomenės tikslais.

Stiprinant kurčiųjų vaikų gebėjimų vystymąsi, reikia gerbti jų gebėjimus.  Tai leidžia vaikams vystyti jų asmenybę, talentus, kūrybingumą, taip pat jų protinius, fizinius gebėjimus iki jų didžiausio potencialo.

Reikia gerbti vaikų teises, kad būtų išsaugotas jų identitetas, leisti kurtiesiems vaikams didžiuotis savo unikaliu kalbiniu ir kultūriniu identitetu kaip žmonijos įvairovės dalimi. Nuoširdi pagarba įvairovei, kuri remiasi kurčiųjų kultūra ir jų unikaliu identitetu, užtikrina pilną ir lygų kurčiųjų vaikų dalyvavimą švietimo procese.

Išvada: jeigu su kurčiųjų bendruomene nebus elgiamasi kaip kalbine ir kultūrine grupe – neįmanoma užtikrinti jų lygybės dalyvaujant švietimo procese ir jų žmogiškųjų teisių.

 

Atsakymas parengtas remiantis:

https://www.wfdeaf.org/wp-content/uploads/2015/05/WFD-side-event-presentation.pdf

http://www.mmg.mpg.de/fileadmin/user_upload/documents/wp/WP_15-02_Kusters-Meulder-Friedner-Emery_Diversity-and-inclusion.pdf

 

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 5 ]