Kaip apibrėžiamas terminas “pritaikyta darbo aplinka“, kai kalbame apie kurčiuosius?

Apie kurtiesiems tinkamą darbo aplinką leidinyje “Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas Europoje – kurčiųjų perspektyva“ rašo Europos kurčiųjų sąjungos (EUD) vykdomasis direktorius Mark Wheatley.

Skaityti visą tekstą

Jis rašo, kad EUD būstinėje aplinka visiškai pritaikyta kurtiesiems, nes darbo aplinkos pagrindinė kalba – gestų, todėl ja kalbama nuolat ir “tai apima kiekvieną aspektą, pradedant nuo informacijos srovių ir komunikacijos su gestų kalba bendraujančiais biuro darbuotojais ir baigiant psichologine aplinka“ (75 p.).

Apie kurtiesiems pritaikytą architektūrą daugiau galite paskaityti čia http://www.lkd.lt/enews/id-video_naujienos_gestu_kalba-news-kurtiesiems_pritaikyta_architektura.html. Norint aplinką pritaikyti kurtiesiems, svarbi ne tik gestų kalba, bet ir architektūra – tada kalbėti gestų kalba visiškai komfortabilu. Sąvoka architektūra apima koridorių plotį, apšvietimą, aplinkos spalvas, kabinetų pertvaras iš perregimo stiklo, baldų išdėstymą aplinkoje ir pan.

M. Wheatley rašo, kad EUD biure stalai pastatyti taip, kad darbuotojai vienas kitą patogiai matytų, prireikus galėtų atkreipti kolegos dėmesį, nuolat gautų informaciją apie aplinką ir panorėję įsitrauktų į pokalbį. M. Wheatley nuomone, pritaikytoje darbo aplinkoje darbuotojai bus labiau motyvuoti.

2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Konvencija skatina ir užtikrina visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijos 2 straipsnyje Apibrėžtys, tinkamų sąlygų pritaikymas apibrėžiamas taip: “būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves“. Pritaikyti sąlygas kurtiesiems skatinama ir kituose konvencijos straipsniuose (4, 5, 9 ir kt.), tačiau sunkumus dėl kalbos barjero patyrę žmonės supras, kokia svarbi yra kalbinė aplinka ir ją pritaikyti yra tiesiog žmogiška.

Kurtiesiems, kaip ir visiems žmonėms, labai svarbu būti visapusiškai įtrauktiems į darbo aplinką ir turėti ryšį su kolegomis. Šią įtrauktį apima galimybė save visiškai išreikšti per susirinkimus su viršininku ir kolegomis, grįžtamojo ryšio iš viršininko suvokimas ir supratimas, kokius darbus atlikti, socialinė sąveika su kolegomis, kuri padeda sukurti gerą darbinę aplinką. Labai svarbu nebūti visiškai priklausomam nuo gestų kalbos vertėjo, nes tiesioginė komunikacija leidžia informaciją perteikti momentaliai ir perteikti ją visą, be praradimų. M. Wheatley pabrėžia, kad pritaikius išorinę darbo aplinką, psichologinė aplinka taip pat tampa tinkama darbui. Taigi, kurčiojo žmogaus kolegos turėtų išmokti gestų kalbą, kad galėtų su juo bendrauti tiesiogiai, be vertėjo.

 

Atsakymas parengtas remiantis:

UNCRPD implementation in Europe - A deaf perspective, 27 Article: Work and Employment, Anika Pabsch and Petra Soderqvist (editors), European Union of the Deaf, Brussels, Belgium, 2015.

JT Neįgaliųjų teisių konvencija http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 3 ]