Ar gestų kalba turi galūnes, priesagas ir kitokią gramatiką?

Atsako Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto gestų kalbos ir gestotyros dėstytojas Mantrimas Danielius

Gestų kaboje nevartojamos nei galūnės, nei priesagos, tačiau tai nereiškia, kad gestų kalba neturi gramatikos

Skaityti visą tekstą

Apskritai kalba be gramatikos nelabai įmanoma, žmonės paprasčiausiai nesusikalbėtų. Tačiau gramatika skirtingose kalbose gali būti reiškiama labai įvairiai. Štai, pavyzdžiui, anglų kalboje vartojama daug mažiau galūnių, tačiau tai nereiškia, kad ji yra mažiau “gramatiška”.

Galūnės ir priesagos yra lietuvių kalbos gramatikos pagrindas, todėl lietuviai kartais galvoja, kad be jų negali būti gramatikos. Dar prieš 20 metų Lietuvoje niekas negalvojo, kad gestų kalba turi gramatiką, netgi buvo siūloma pridėti gestams galūnes, kad gestų kalba būtų taisyklingesnė.

Tačiau lietuvių gestų kalba, kaip ir bet kuri kita kalba, yra visavertė, ir jos nereikia kaip nors tobulinti. LGK, kaip ir kitų šalių gestų kalbose, gramatika perteikiama kitokiais būdais. Tai susiję su gestų kalbos vizualumu ir simultaniškumu (žr. atsakymą į klausimą “Kuo skiriasi gestų kalbos nuo žodinių kalbų”).

Pavyzdžiui, linksniai lietuvių kalboje dažniausiai žymi, kas yra veiksmo atlikėjas, o į ką veiksmas nukreiptas. Pavyzdžiui, sakinyje Mama bara vaiką, žinome, kad mama atlieka veiksmą, o į vaiką veiksmas nukreiptas, nes mama yra vardininkas, o vaiką - galininkas. Lietuvių gestų kalboje tą patį santykį perteikia veiksmažodžio kryptis. Jei pažymima, kad mama yra vienoje pusėje, o vaikas - kitoje, ir veiksmažodis BARTI rodomas nuo mamos į vaiko pusę, tai reiškia, kad mama bara vaiką, o jeigu veiksmažodį parodysim į priešingą pusę, tai reikš, kad vaikas bara mamą.

Kitas pavyzdys - daugiskaitos raiška. Lietuvių kalboje daugiskaitą žymi daiktavardžio galūnė, o gestų kalboje - veiksmažodžio pakartojimas trijose vietose. Sakinyje Aš išsiunčiau studentams laišką žodis studentams žymi daugiskaitą, o gestų kalba tai, kad studentų buvo daug, parodo veiksmažodžio pakartojimas traukiant ranką į šoną. Yra ir kitokių daugiskaitos raiškos būdų.

Esamasis, būsimasis ar būtasis laikas gestų kalboje dažniausiai suvokiamas iš konteksto. Tarkim, jei kalbama apie ateitį, tai parodomas gestas RYTOJ, KITĄ-SAVAITĘ ar panašiai (pasakoma kada), ir toliau tekste aišku, kad kalbama apie ateitį. Kartais, jeigu laikas nėra aiškus iš konteksto, pridedamas pagalbinis veiksmažodis BUVO arba BUS. Tarkim, jeigu klausiama TU VALGYTI, ir iš konteksto neaišku, ar norima paklausti Ar tu valgai? Ar tu valgei? ar Ar tu valgysi?, klausiant būsimuoju laiku bus parodomas gestas BUS: TU VALGYTI BUS?

Čia pateikti tik keli paprasčiausi pavyzdžiai. Daugiau apie LGK gramatiką galite pasižiūrėti lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlyje: http://zodynai.ndt.lt/lgk_vad/.

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 3 ]