|
Antradienį, sausio 26-ąją, Lietuvos parolimpiniam komitetui (LPOK) sukako 20 metų. Vilniuje, SEB arenoje, surengtose jubiliejaus iškilmėse pirmajai Lietuvos parolimpinei čempionei Aldonai Grigaliūnienei ir vienam Lietuvos parolimpinio komiteto steigėjų Aleksui Jasiūnui įteikti aukščiausi LPOK apdovanojimai - Garbės ženklai.
Šventėje dalyvavusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad neįgalieji sportininkai savo valios stiprumu yra pavyzdys verkšlenantiems dėl įvairių smulkmenų, viskuo nepatenkintiems ir kaltinantiems valdžią bei aplinkinius.
LPOK prezidentas Vytautas Kvietkauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi.
Šventės metu neįgalieji žaidė tenisą, krepšinį, pasirodė sportinių šokių atstovai.
1990 metų sausio 26-ąją Vilniuje buvo įsteigtos Lietuvos aklųjų sporto federacija , Lietuvos kurčiųjų sporto federacija ir Lietuvos invalidų sporto federacija. Ta pačią dieną naujai įsteigtų federacijų delegatai įsteigė LPOK. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas rašytojas Jonas Mačiukevičius.
1991 metų lapkričio 2 dieną LPOK pripažino Tarptautinis parolimpinis komitetas (IPC). Dabar LPOK ir jo steigėjai - trys neįgaliųjų sporto federacijos atstovauja Lietuvai dvylikoje tarptautinių organizacijų. Šiuo metu LPOK prezidentas V. Kvietkauskas yra Europos parolimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narys.
V. Kvietkauskas teigė, kad LPOK tikslai ir uždaviniai yra koordinuoti parolimpinį judėjimą Lietuvoje, integruoti neįgaliųjų sportą į bendrąją šalies sporto sistemą, siekti, kad neįgaliems sportininkams būtų sudarytos tokios pat kaip ir sveikiesiems treniruočių sąlygos siekiant aukštų sportinių rezultatų, rūpintis sportininkų pasirengimu ir dalyvavimu parolimpinėse žaidynėse ir kurčiųjų olimpinėse žaidynėse, prisidėti įgyvendinant Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą; atstovauti Lietuvos parolimpiniams interesams tarptautiniame parolimpiniame judėjime.
Lietuvoje yra 32 neįgaliųjų sporto klubai, kuriuose susibūrę apie 3000 sporto mėgėjų. Anot V. Kvietkausko, sporto klubai neįgaliesiems yra vienintelė galimybė sistemingai ir organizuotai sportuoti bei gerinti savo sveikatą. Populiariausios sporto šakos šalies neįgaliųjų klubuose - krepšinis, lengvoji atletika, orientavimosi sportas, plaukimas, šaškės, šachmatai, tinklinis, golbolas, stalo tenisas ir badmintonas.
V. Kvietkausko teigimu, tarptautinėse varžybose sportinė kova tarp neįgaliųjų kasmet tampa vis atkaklesnė - dauguma valstybių šiam sportui skiria vis daugiau dėmesio ir lėšų. „Tačiau pas mus finansavimas mažėja, o tai lemia, kad sportininkai intensyviau treniruojasi tik prieš pat tarptautines varžybas - kitu laiku jie dirba įvairiuose darbuose“, - sakė LPOK vadovas.
Iš viso per penkerias parolimpines žaidynes lietuviai yra iškovoję 30 medalių (Barselonoje - 7, Atlantoje - 11, Sidnėjuje - 3, Atėnuose - 7, Pekine - 2). Lietuvos kurtieji sportininkai per dvidešimt metų dalyvavo aštuoneriose vasaros ir žiemos kurčiųjų olimpinėse žaidynėse ir jose iškovojo 32 medalius.
lrytas.lt inf.
|
