Naujienos

Kovo 4-ąją Vilniaus KRC aktų salė pražydo kelių kartų moterų šypsenomis. Sueigos kaltininkas – oranžinis krepšinio kamuolys, garsinantis lietuves moteris jau keturis dešimtmečius.  LKSK oficialiai pasirinko Lietuvos kurčiųjų moterų krepšinio gimimo datą 1967-uosius, kai mūsų rinktinė pirmąkart dalyvavo aukšto rango varžybose - Sovietų Sąjungos pirmenybėse. Keletas šaltinių patvirtino, kad krepšinį merginos žaidė ir anksčiau, bet tai greičiau buvo pavienių entuziasčių laisvalaikio įvairinimas.

Pirmoji rinktinė

1967 m. kurčių moterų krepšinio rinktinės pirmąja trenere tituluojama Valerija Marcalienė, ilgametė dabartinio LKNUC (buvusi Vilniaus kurčiųjų mokykla) kūno kultūros mokytoja, Lietuvos plaukimo čempionė. Ponia Valerija į šventę atvykti negalėjo, interviu “Akiračiui” ji davė telefonu. Pavadinta moterų krepšinio tradicijų pradininke, pašnekovė kuklinosi. Ji teigė, kad tuometis ir dabartinis krepšinis tiesiog nelygintini dalykai. “Koks ten buvo mūsų lygis”,- šypsojosi į ragelį moteris. Kartu pasidžiaugėme, kad nedidukė krepšininkių komanda ir jų trenerė šiandien visos sveikos ir gyvos. Tik iš istorinės nuotraukos, atspaustos ant jubiliejinių suvenyrų, žvelgia jaunos mergaičiukės, o į pagerbimo šventę atėjo jau gyvenimo patirties paženklintos moterys. Ponia Valerija sakosi vis dar atsimenanti tą ankštą 15 kv. metrų patalpą, kurioje jos mokinės treniravosi ir pradėjo žygį į didįjį krepšinį. Entuziazmas mergaičių ir ne ką vyresnės jų trenerės buvo toks didelis, kad garsas apie jį pasiekė tuomečio LKD respublikinės valdybos sporto instruktoriaus Mindaugo Patamsio ausis. Kurčiųjų sporto vadovas paragino moteris išbandyti jėgas tarptautinėje erdvėje ir net surado lėšų lietuvių kelionei į Sankt Peterburgą. Anot ponios Valerijos, net lietuvės matė, kaip vietos funkcionieriai barė saviškes, neatsilaikiusias prieš “kažkokias pabaltijietes”… Paskui - 1967-ųjų Sovietų sąjungos kurčiųjų krepšinio pirmenybės Panevėžyje ir antroji vieta. Iki šiol jaudulį V. Marcalienei keliantis prisiminimas apie vietinių palaikymą ir ovacijas už taiklius metimus. Į pirmąją Lietuvos rinktinę trenerė pakvietė ne tik savo mokyklos gabiausias ugdytines, bet ir prieš tai baigusias mokyklą krepšinio entuziastes, vilniečių gretas papildė telšietėmis. Pašnekovė prašė geru žodžiu paminėti jau Anapilin iškeliavusį Telšių kurčiųjų mokyklos direktorių ir kūno kultūros mokytoją A. Andrijauską, sugebėjusį parengti visą plejadą stiprių ir taiklių krepšininkų. Per respublikines moksleivių spartakiadas jie sugebėdavo lygiaverčiai priešintis, dažnai ir pranokti Vilniaus, Kauno ir tada dar veikusios Rusnės kurčiųjų mokyklų krepšinio komandas.

Antrasis treneris

Kai į salę kiek pavėlavęs įžengė guvus senjoras, jį apglėbė dešimtys rankų, bučiniais apipylė bene trys kartos sportininkių. Toks dėmesys – antrajam Lietuvos kurčių moterų krepšinio rinktinės treneriui Petrui Stankevičiui. Jis su mūsų rinktine buvo kartu apie 28 metus.

Neseniai 80-metį atšventusio trenerio vadovavimo laikotarpis paženklintas įsimintiniausiomis pergalėmis. Tuometė Lietuvos rinktinė 1971-1989 m. laikotarpiu apie penkiskart tapo Sovietų sąjungos krepšinio čempionatų nugalėtoja nepaisant to, kad į Rusijos ir Ukrainos gretas nuolat būdavo įtraukiama visiškai sveikų, girdinčių žaidėjų. Nepralaimėtas nė vienas Baltijos šalių čempionatas. P. Stankevičius rinktines, pasak jo, anuomet būrė pagrinde iš vilniečių.

Apie 1989 metus, kai SSRS buvo pirmąkart pakviesta į Europos krepšinio pirmenybes Prancūzijoje, P. Stankevičiui buvo patikėta ruošti sovietų rinktinę. Tiesa, jis turėjo likti šešėlyje ir atsisakyti ambicijų būti oficialiu rinktinės treneriu. Už tai mainais jo penkios paties pasiūlytos auklėtinės paimtos į rinktinę. Anot jo, lietuvės ir buvo smogiamoji komandos jėga. Iš Prancūzijos krepšininkės grįžo vicečempionėmis.

Didžiausiu savo kaip trenerio pasiekimu treneris vadina antrąją vietą 1993 m. kurčiųjų olimpiadoje Sofijoje (Bulgarija). Anot jo, ne fortūna lemiamoje dvikovoje su amerikietėmis nusisuko nuo lietuvių, bet “pavedė” kuklus LKSF biudžetas. Į žaidynes Lietuva išgalėjo pasiųsti vos aštuonias krepšininkes.

Įsiminė strategui ir 1996 m. antroji vieta Europos pirmenybėse Krokuvoje (Lenkija), 1996 m. bronzos medaliais vainikuotos pastangos Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse Kopenhagoje (Danija).

Pereinamoji gairelė – žaidimo stabilumas

Pasitraukus P. Stankevičiui, 2000 m. prie rinktinės vairo stojo Žilvinas Aleksandravičius, dar po poros metų jį pakeitė Jolanta Krasnekovienė. Nuo maždaug 2003 metų rinktinę treniruoja prie dviejų ankstesnių trenerių jų asistentu buvęs LKD narys kaunietis treneris Remigijus Balaišis. Keitėsi sportininkių kartos, keitėsi treneriai, o aukštos vietos pasaulio ir Europos varžybose lietuvaitėms vis dar yra norma. 2001 m. olimpinėse kurčiųjų žaidynėse Romoje (Italija) – bronzos medalis. 2002 m. pasaulio čempionate Atėnuose (Graikija) – sidabro medalis. Dar po dvejų metų Europos čempionate Liublijanoje (Slovėnija) – antroji vieta. 2005 m. olimpinėse žaidynėse Melburne (Australija) pakartotas 2002-ųjų olimpiados pasiekimas. Ne mažiau džiaugsmo suteikė ir pernai Europos jaunių iki 20 metų čempionate nuraškytas mergaičių auksas – vadinasi, stiebiasi lygiavertė pamaina.

Sveikindamas kurčias krepšininkes 40-mečio proga LKSK prezidentas A. Jasiūnas reiškė susižavėjimą moterimis, kurios pradėjusios rašyti kurčiųjų krepšinio istoriją vėliau, garbės pakylos laipteliais tarptautinėse arenose beveik visada pasilypėdavo už vyrus aukščiau. Žavėjosi jų ištverme, grožiu, aukojimusi.

Skaitytojams gal bus įdomu žinoti, kad pirmoji vidurio puolėja L. Ruzgytė-Preišagalavičienė buvo vos dviem trim centimetrais žemesnė už dabartinį rinktinės “centrą” – L. Agintaitę, kurios ūgis šiuolaikiniam krepšiniui visai neįspūdingas – apie 184 cm. Tai patvirtina, kad ne vien centimetrai lemia pergales.

O štai krepšinio veteranė G. Pilibaitienė Lietuvai užaugino pamainą – dukrą Rūtą. Į pagerbimo ceremoniją jos buvo pakviestos abi.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Kartu nusifotografavo kelių kartų krepšininkės ir moterų krepšinio strategai. Nuotraukoje trūksta tik sueigos “kaltininko” – oranžinio krepšinio kamuolio.	Visa 40-metį mininti kurčių moterų krepšinio rinktinė (šventėje negalėjo dalyvauti pirmoji jų trenerė V. Marcalienė). Nuotraukoje kartu įsiamžino antrasis iš eilės rinktinės treneris P. Stankevičius, su kuriuo krepšininkės pelnė daugiausia iškilių pergalių.
Tulpių puokštė Petrui Stankevičiui treniravusiam kurčiųjų moterų krepšinio rinktinę 28 metus.	Sukakties šventėje moterys sveikino ir dėkojo ilgamečiam moterų krepšinio rinktinės trenerio asistentui, buvusiam LKSF sporto specialistui ir šio renginio iniciatoriui Ramūnui Dovydėnui.
	Dabartinis moterų krepšinio rinktinės treneris LKD narys R. Balaišis. Jis kol kas garbingai saugo nerašytą ankstesnių trenerių tradiciją – iš tarptautinių varžybų grįžti su medaliais.  Nijolės KRASNIAUSKIENĖS nuotr.