|
Rugsėjo 5 d. Taipėjuje (Taivanis) suliepsnos olimpinis kurčiųjų deglas. Svarbiausiam kas ketveri metai organizuojamam pasaulio kurčiųjų sporto renginiui ruošiasi ir Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK). Paklaustas, ar pasirengimas vyksta pagal planą, komiteto prezidentas A. Jasiūnas tvirtino, kad „Lietuvos kurčiųjų sporto bendruomenė daro, ką gali, bet garantijų dėl reikiamo finansavimo užtikrinimo iki šiol neturi“. Pagal LKSK skaičiavimus, pasirengti ir vykti į Kurčiųjų olimpiadą planuojamai 64 asmenų delegacijai (iš jų 43 sportininkai) reiktų 1,2 mln. litų, tačiau Kūno kultūros ir sporto departamentas patvirtino 800 tūkst. litų sąmatą.
Pirmąjį metų ketvirtį Kūno kultūros ir sporto departamentas LKSK finansavo 80 proc. suma. Pagal dabar galiojančią tvarką, Kūno kultūros ir sporto departamentas skiria lėšas tarptautiniams sporto renginiams ir rengimuisi jiems. Neįgaliųjų reikalų departamentas remia šalies čempionatus ir turnyrus ir kitas su vidaus sporto gyvenimu susijusias veiklas. Per tris šių metų mėnesius dėl organizacijai nežinomų priežasčių iš NRD negauta nė lito.
Nepaisydami aplinkybių sportininkai ir treneriai nenutraukė darbo. Vyksta atskirų sporto šakų čempionatai, atletai nuolat treniruojasi, dalyvauja girdinčiųjų varžybose. Juk būtent vietos klubuose ir regioninėse varžybose ugdosi būsimi olimpiečiai. Šios grandies „peršokti“ nė vienas sportininkas negali. Ji būtina.
Jasiūnas ir generalinis sekretorius M. Minkevičius padėties nelinkę dramatizuoti, tačiau neslepia, kad šiek tiek nerimauja. Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas (TKSK) turi išankstinę LKSK paraišką, iš kurios matyti, kad lietuviai ketina rungtis septyniose sporto šakose: vyrų ir moterų krepšinio, paplūdimio tinklinio, badmintono, stalo teniso, orientacinio sporto, lengvosios atletikos ir plaukimo.
Atsižvelgdamas į visų šalių dalyvių paraiškas TKSK sudarė varžybų tvarkaraščius, kuriuos skelbia savo tinklalapyje. Jeigu vienas iš dalyvių neįvykdo savo įsipareigojimų, sugriūva tvarka. Už tai nacionaliniams komitetams gresia didelės baudos – 10 tūkst. dolerių. Kadangi užsisakiusiems viešbučius ir skrydžius iš anksto, bendrovės taiko nuolaidas, be abejo, lengvata pasinaudojo ir Lietuvos kurčiųjų sporto delegacija. Jeigu jie rezervuotų vietų atsisakytų, mažų mažiausiai dalies sumokėtų pinigų neatgautų. Tad, suprantama, dėl ko nerimauja Lietuvos kurčiųjų sporto vadovai. Bet jei jau įvyktų blogiausia, teigia jie, sunkiausia būtų žvelgti Lietuvos atletams, ketverius metus liejusiems prakaitą sporto aikštelėse ir stadionuose, į akis.
Baigdamas pokalbį prezidentas patikino, kad, nors iki minimumo teko sumažinti administracines, varžybų išlaidas ir kt., maistpinigiai ir stipendijos sportininkams mokami. Priminsime, kad nuo pernai juos gauna visi Europos ir pasaulio čempionatų prizininkai. Minimalus rengimasis užtikrintas. Šiandien „apie blogiausia“ delegacija „beveik“ negalvoja, nes tiki, kad Lietuvos valdžia tesės neįgaliųjų sportui duotus pažadus.
Nijolė KRASNIAUSKIENĖ
|
