Naujienos

Ar iš tikrųjų Kurčiųjų žaidynės neturi olimpinio statuso?

Kūno kultūros ir sporto departamentas parengė ir Vyriausybei teiks svarstyti projektą „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“. Jei Vyriausybė jį patvirtintų, kurtieji olimpiečiai, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkai vieninteliai iš aukšto meistriškumo sportininkų – sveikųjų, aklųjų, sportininkų su judėjimo sutrikimais – negautų valstybės stipendijų. Arba dar kitaip – nutarimu būtų įteisinta vienos neįgaliųjų grupės kitų atžvilgiu diskriminacija.

Jau nuo pat kurčiųjų olimpinės delegacijos „skysto“ sutikimo oro uoste buvo aišku, kad sporto vadovų įspūdingos mūsų atletų pergalės Taipėjuje labai nesužavėjo. Paskui - kaip niekad ilgai laukiama pagerbimo ceremonija Prezidentūroje, neįvykusi iki šiol, ir galų gale 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo 927 “Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“ priblokšianti redakcija.

Kai skaitytojai vartys lapkričio mėnesį „Akiratį“, padėtis, galimas dalykas, jau bus pasikeitusi, bet lapkričio 10 d. ji tokia, kaip pasakojama žemiau.

Kurčiųjų diskriminacija

Šį rudenį Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) pradėjo rengti naują ankščiau minimo nutarimo pakeitimo redakciją. Tokio žingsnio būtinumas – atėjo sunkmetis. Bet kodėl pirmojoje projekto versijoje olimpiadų ir parolimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos sveikiesiems bei neįgaliesiems čempionatų prizininkams premijos nutartos mažinti 50 proc., o Kurčiųjų žaidynių dalyviams – 66,6 proc.? Iš karto „pakvipo“ diskriminacija.

Į tokius KKSD veiksmus staigiai reagavo Lietuvos parolimpinio komiteto (LPK) prezidentas Vytautas Kvietkauskas. Įvairiomis kryptimis išskriejo pasipiktinimo raštai. Atitinkamas užklausimas nusiųstas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Pirmoji projekto versija nepatiko ir Vyriausybei. Ši nutarimo redakcija atgulė į stalčių. Tačiau žaibiškai buvo parengta antra, kuri kurtiesiems smogė kaip perkūnija. Tiesa, antrojoje versijoje premijos visiems neįgaliesiems, įskaitant ir kurčiuosius, mažinamos vienodai, bet prasidėjo kitos bėdos.

Pacituosime dalį KKSD laikinojo generalinio direktoriaus Rito Vaigino Lietuvos parolimpiniam komitetui išsiųsto rašto. „...Informuojame, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymo (Žin., 1996, Nr.9-215; 2008, Nr. 47-1752) 22 straipsnio 1 dalies nuostatos, numato, kad LR Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės stipendijos gali būti mokamos tik olimpinių ir parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams, kurie rengiasi tarptautinėms varžyboms ir atstovauja jose Lietuvai. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad Kurčiųjų žaidynės yra savarankiškos, klausos negalią turinčių sportininkų žaidynės, nepatenkančios į Kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnio dispoziciją (Kurčiųjų žaidynės nėra olimpinė ar parolimpinė sporto šaka). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nutarimo projektą pataisėme pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas, nutarime išbraukiant galimybę valstybės stipendijas mokėti Kurčiųjų žaidynių nugalėtojams ir prizininkams“.

LKSK prezidento aiškinimas

Kurčiųjų sporto komiteto prezidentas A. Jasiūnas neslepia kartėlio: “Kaip galima tvirtinti, kad Kurčiųjų žaidynės neturi olimpinio statuso?“ LKSK turi 1955 m. dokumento, kuriame Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino Tarptautinę kurčiųjų sporto organizaciją kaip turinčią olimpinį statusą, kopiją.

Iš tikrųjų pripažinimo istorija dar senesnė, nuo pat pirmųjų Kurčiųjų žaidynių 1924-aisiais, kai jas atidarė olimpinių žaidėjų atkūrėjas baronas Pjeras de Kubertenas, ir tęsiasi iki šiol. Taipėjaus žaidynės – ne išimtis. Jose dalyvavo TOK prezidentas J. Rogge. Jis davė leidimą pakelti olimpinę vėliavą, šalia kurios suplevėsavo ir Kurčiųjų žaidynių vėliava. Ar tai ne pripažinimas? Beje, aptariamo įstatymo 2 straipsnio 10 sąvoka nustato, kad Parolimpinis judėjimas apjungia sportininkus su regėjimo, judėjimo ir klausos negale.

Sporto funkcionierių logika

Kai apie tai užsiminiau KKSD direktoriui, jam tai nepadarė jokio įspūdžio. Jis karščiuodamasis įtikinėjo, kad Kurčiųjų žaidynės neprilygsta net Parolimpinėms žaidynėms. Esą daug mažesnės apimtimi ir svarba. Dėl pirmo dalyko visiškai teisingai. Pastarosiose dalyvauja dvi neįgaliųjų grupės: aklieji ir žmonės su fizine negalia. Abi jos varžosi atskirai. Bet dėl svarbos – įdomu, kokiais juridiniais dokumentais vadovas remiasi? Kas jas įvardijo kaip mažiau svarbias ir ne olimpines (angliškai rašoma „Deaflimpics“; šiame darinyje šalia žodžio „kurtieji“ kaip tik nėra „žaidynių“ dėmens, bet yra sutrumpintas „olimpiados“ dėmuo)?

R. Vaiginas korespondentei taip pat tvirtino, kad didelio meistriškumo sportininkais vadinti kurčiuosius ir parolimpinių žaidynių dalyvius yra neadekvatu. Esą visi suprantam, kad tikriesiems sportininkams (suprask, sveikiesiems) pirmieji neprilygsta. Sporto funkcionierių logika mąstant - taip. Ir tai rodo jų numatytų sveikiesiems ir neįgaliesiems premijų ir valstybės stipendijų dydžių skirtumai.

Bet kodėl R. Vaiginas nutarimo projekte visiems kitiems neįgaliesiems siūlo valstybės stipendijas vis dėlto palikti bent jau „kažkokias“, o kurtiesiems iš viso išbraukti? Juk, jeigu sporto vadovas toks principingas, kaip kalbėjo, pagal jo logiką nė viena neįgaliųjų sportininkų grupė neturėtų gauti stipendijų? Negi šis mūšis užvirė tik dėl Kūno kultūros ir sporto įstatyme vartojamos leksikos? Nors ir sunkoka įrodyti, bet, matyt, vis dėlto - ne.

V. Kvietkauskas, paprašytas pakomentuoti nutarimo projektą, teigė manąs, kad KKSD administraciją ieškoti kokio nors būdo kurčiuosius „sustabdyti“ greičiausiai paskatino įspūdingi pastarųjų tarptautiniai pasiekimai. Esą iš dalies kai kuriose jo ir R. Vaigino diskusijose tai ir buvo justi. Bet vos tik pokalbis pakrypdavo būtent tokia linkme, Parolimpinio komiteto prezidentas teigia iš karto klausdavęs – „Koks iš tikrųjų yra departamento veikla keliamas tikslas – ar daugiau tarptautinių pergalių, ar kad jų visai nebūtų?“ Taip iki šiol dviejų sporto organizacijų vadovai pasikeisdavo priekaištais ir kiekvienas likdavo prie savo nuomonės.

Kurtieji iš tiesų kaip reikiant patuštins Vyriausybės finansinius išteklius. Gerokai daugiau nei milijonas litų premijoms, daugiau kaip pusė milijono litų kitų metų kurčiųjų olimpiečių stipendijoms. Bet pažadai duodami tam, kad jų būtų laikomasi, ar ne?

Kai kalbėjomės su LPK prezidentu, mes dar nežinojome apie stipendijų triuką, vis dar karščiavomės dėl bandymo diskriminuoti skirstant premijas. Tuomet V. Kvietkauskas pabrėžė, kad jis kovoja ne už kurčiuosius konkrečiai, bet už visus neįgaliuosius. Anot jo, kas galėtų paneigti, kad po mažinimo kurtiesiems neateis eilė akliesiems, o paskui ir asmenims su judėjimo sutrikimais. Jis siūlė: nepakanka biudžete sportininkų skatinimui - dar mažinkime sumas, bet proporcingai, o ne diskriminuodami.

Ministro Pirmininko tarnybos patarėjas Linas Vingelis, kalbėdamasis su „Akiračio“ korespondente iš vakaro, buvo kiek palankesnis kurtiesiems. Kitąryt patarėjas jau traukėsi. Pasak pašnekovo, kol valstybės ižde buvo pinigų, galimas daiktas, tas pats įstatymas buvo aiškinamas liberaliau, pritrūko pinigų – per padidinamąjį stiklą žiūrima į kiekvieną įstatymo nuostatą. Esą negalima čia kaltinti KKSD vadovybės. Tai ne jos problema, o teisininkų pastebėjimas. Ir ragino apie tai paklausti ne R. Vaiginą, bet KKSD teisininką.

KKSD teisininkas Vytautas Vainys buvo lakoniškas: „Dabartiniu projektu prisiderinama prie Kūno kultūros ir sporto įstatymo. Daugiau komentuoti negaliu. Man tiesiog teko techninis darbas įvilkt sprendimą į teisinį rūbą. Apie Kurčiųjų žaidynes aš iš viso nieko neišmanau.“ Suprantama, p. Vytautai. Iš jūsų komentaro nieko daugiau ir nesitikėjome. Jūs tiesiog vykdytojas, o subordinacija yra subordinacija.

Kai KKSD direktoriui R. Vaiginui užsiminiau, kad tiesiog nuostabu, kaip pasikeitė požiūris į to paties įstatymo nuostatas nuo pirmtako A. Raslano laikų, jis rimtai supyko. Nusiraminęs pridūrė, kad viskas gal ir kitaip atrodytų, jei būtų priimta įstatymo pataisa ir įrašytos Kurčiųjų žaidynės.

Bet „pamiršo“ pasakyti, kad 2007 m. kovo 30 d. KKSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr.V-154 buvo patvirtintas valstybės stipendijų, mokamų didelio meistriškumo neįgaliesiems sportininkams, kuriems reikalinga parama rengtis tarptautinėms varžyboms, atstovauti jose Lietuvai, mokėjimo tvarkos aprašas. Apraše numatytos valstybės stipendijos ir kurtiesiems sportininkams. Beje, jas KKSD mokėjo 2007 m., 2008 m., 2009 m. Dar daugiau – vadovas ne tik „pamiršo“ šį aprašą, bet net juokavo, kad, jei stipendijos kurtiesiems sportininkams buvo anksčiau mokamos (dėl to jis buvo labai nustebęs), tai neteisėtai, ir reikėtų turbūt LKSK priversti jas grąžinti!

Įstatymo pataisa

Artimiausiu metu Seime ketinama užregistruoti įstatymo pataisą. Iniciatyvos ėmėsi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis. Jis savo sprendimą komentavo taip: „Yra neteisinga, kad viena socialinė grupė - kurtieji yra išeliminuojama iš įstatymo. Valstybės stipendijos yra skiriamos ruoštis būsimoms svarbioms varžyboms. Tai kaip kurtieji joms turės pasiruošti?“ Tikino, kad iki Naujųjų metų pataisą turėtų pavykti juridiškai įforminti ir teisingumą atstatyti.

Tai svarbu todėl, kad mūsų olimpiečiams stipendijos turėtų būti mokamos nuo Naujųjų. Jei iki to laiko pakeitimų įstatyme nebus, galimas dalykas, nebus ir stipendijų. Tad prasidėjo lenktynės su laiku. Į jas įsitraukė ir Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. „Balsavimo metu dėl įstatymo pataisos aš palaikysiu Ž. Šilgalį. Raginsiu ir kitus kolegas jungtis prie mūsų“, - pažadėjo parlamentarė.


Nijolė KRASNIAUSKIENĖ