Naujienos

2006 m. sausio 24 d. Vytautas Pivoras, praeitais metais įgijęs socialinės pedagogikos bakalauro laipsnį, galbūt negalės pamiršti niekada. Tai buvo jo sėkmės diena. Televizijos žaidime “Šeši nuliai – milijonas” jis laimėjo didžiausią prizą – KIA firmos automobilį, kurio vertė – 25 tūkst. Lt. Tai dar ne viskas. Per 9 metus trunkantį žaidimą jis yra pirmasis žaidėjas, sumedžiojęs šį didžiausią žaidimo laimikį.

Patys pakvietė į laidą

Sėkmė pati atėjo į rankas. Artėjant 9 metų žaidimo sukakčiai laidos vedėjas Arūnas Valinskas ieškojo ko nors ypatingo. Apie tą norą sužinojo Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro atstovė spaudai Erika Straigytė. Ji paskambino vertėjai Danguolei Dragūnienei, ši parašė kurtiesiems, ir prasidėjo...

Dieną prieš laidos įrašymą 3 kurtieji – Kristina Gasiūnaitė, Tomas Ivanauskas ir V. Pivoras nuvyko į studiją susipažinti su laidoje naudojama įranga ir veikimu. Laidos rengėjai mokėsi pritaikyti studijos apšvietimą kurčiųjų poreikiams bei parodyti vieną kitą gestą.

Kurtieji išdavė mažą paslaptį: A. Valinsko rankos kietos ir neklusnios. Jo padėjėjos Renatos Mikailionytės – paslankios ir plastiškos.
Kitądien laida buvo įrašinėjama.

Klausimai klausimėliai

Pirmasis į žaidėjo vietą stojo Vytas. “Nedegančia” suma jis pasirinko tūkstantį litų ir pradėjo kopti 100, 200 litų ir kt. pakopomis. Per savo žaidimo laiką jis atsakė berods į aštuonis klausimus, iš kurių dviem prireikė pagalbos. “Simpatiškiausiu” klausimu vėliau išrinkome šį: “Kas buvo Mikė Pūkuotukas – kiaulė ar meška?” Jis gal ir pats lengviausias. Visiems trims žaidėjams vertėjavusią Danguolę nustebino klausimų sudėtingumas ir kurčiųjų žinios. Jie žinojo tikrai nemažai. Vytui salės pagalbos prireikė atsakant į klausimą, ar magnetas traukia priešingą polių, ar tokį patį. Interneto pagalba vaikinas pasinaudojo verčiant žodžio “gaudeamus” reikšmę. Ir nukeliavęs į virtualę erdvę, kurtiesiems, pasak liudininkų, gėdos nepadarė: žinojo, kur ir kaip ieškoti. “Šūvio” teise jis pasinaudojo, atsakinėdamas į klausimą apie cheminius elementus, gavusius mokslininkų vardus. Turėdamas 3 tūkst. litų sumą Vytas žaidimą nutraukė.

Kristiną sustabdė klausimas apie planetų pozicijas Žemės atžvilgiu. Surinkusi 2 tūkst. litų sumą klaipėdietė pasitraukė.

Trečiajam žaidėjui Tomui žaidimą teko nutraukti dar greičiau. Jį parklupdė klausimas apie didžiausią Egipto antkapį. Mat po žodžiu “antkapis” slėpėsi… piramidės. Išimties tvarka jo pasirinkta “nedeganti” 1 tūkst. litų suma keliaus į Kristinos Gasiūnaitės darbovietės – Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų internatinės mokyklos sąskaitą.

Lemtingas klausimas

Kaip ir kiekvienąkart, didžiausią sumą sukaupusiam žaidėjui teko vėl grįžti prie žaidimo stalo. Renata jam atnešė vokus, kuriuose savo valandos laukė rėmėjų įsteigti prizai: baldai, televizorius, nešiojamasis kompiuteris, kelionė dviems į Margaritos salą bei KIA firmos automobilis.

Pirmuoju bandymu Vytas pasirinko taikliai: 5-asis vokas ir – automobilis. Žaidėjas tiksliai atspėjo ir tuščią voką (pasirinko 1-ąjį), bet laimėta suma nepadvigubėjo, nes pirmuoju bandymu jis atspėjo prizinį voką. Tad - 3 tūkst. litų suma ir neatsakytas klausimas, kurio vertė sėkmės atveju – 25 tūkst. litų. Kas geriau – realūs pinigai ar vėjas laukuose? Vytui prireikė pagalbos. Salėje sėdėjęs tėtis padrąsino: “Nežaisi – nelaimėsi”. Draugė Nijolė liepė spręsti pačiam. Vytas paklausė tėčio ir savo intuicijos.
Tuomet tarsi ratilai vandenyje ėmė sklisti įtampa. Klausimą skaitė
A. Valinskas ir tuo pat metu į gestų kalbą jaudindamasi vertė vertėja. Iškart po perskaityto klausimo vedėjas Vyto akyse išvydo abejones ir neryžtingumą, tad sumojo, kad žaidėjui užduotis neaiški. Ir A. Valinskas greitai priėmė sprendimą. Atnešė perskaityti tekstą pačiam. Tokia išimtis iki tol niekam nebuvo taikyta. Klausimo esmė - pasakyti, kokia komanda oficialiose varžybose į Lietuvos komandos krepšį per visą mūsų krepšinio istoriją įmetė mažiausiai taškų? Reikėjo rinktis vieną iš penkių komandų: Latvijos, Estijos, Egipto, Jordanijos ar Albanijos.
Kol Vytas galvojo, tapo taip tylu, kad ėmė spengti ausyse. Vaikinas delsė, ir D. Dragūnienei, anot jos, ėmė atrodyti, kad Vytas nesuspės laiku paspausti mygtuko. Bet likus 20 s iki skirto laiko pabaigos, jis pagaliau apsisprendė… Pats savęs vėliau klausė, kodėl pasirinko taip, o ne kitaip. Ir pats atsakė: “kažką buvau skaitęs”. Be to, intuicija susiejo neatsakytą Tomo apie antkapius ir šį klausimą. Tad nuojautos rodyklė strėle nukrypo į Egiptą.

A.Valinskas pradėjo iš toli. Papasakojo apie prieš 9 metus pradėtą žaisti žaidimą, paminėjo tikslią jo gimimo datą ir suriko savo lemtingąjį “Taip!” “Taip”, nes žaidimas gimė tą pačią dieną ir mėnesį, kaip ir kad buvo į Lietuvos komandos krepšį įmesta rekordiškai mažai taškų. Skyrėsi tik metai – lietuvių krepšys mažiausiai nukentėjo 1937 m., arba 60 metų anksčiau. Nuo tada egiptiečių antirekordo niekas “nepagerino”.

Tylą sudraskė valiavimai “saulutėmis”, žiūrovų šokinėjimai iš vietos ir šauksmai “Bravo!” Tik vienas Vytas sėdėjo ramus. Iš to didelio džiaugsmo vertėja pamiršo išversti žinią pagrindiniam “ūžavimo” kaltininkui. Jis sako, kad gal šį bei tą ir supratęs, bet nepatikėjęs. Na, jam atrodę, kad taip nebūna, jog tiksliai nežinai, tik kažką girdėjęs, kažką skaitęs, o imi ir atspėji. Bet taip buvo. Ir jautėsi laimėtojas, anot jo, ir gerai, ir blogai. Sako, kad jam sunku paaiškinti savo jausmus. Tačiau lemtingų sapnų nesapnavęs, pranašingų ženklų nepajutęs. Tik prieš eidamas į studiją, nusirengdamas ir kabindamas striukę pasirinko 17 kabyklą. Sakosi taip ir pagalvojęs: “Tai atneš man sėkmę”. Pagalvojęs, bet netikėjęs. Štai kodėl iš visų trijų žaidėjų jautęsis ir atrodęs ramiausias – jis paprasčiausiai nieko nesitikėjo.

Džiaugiasi už kurčiuosius

Televizijos programose LNK kanalu rodoma laida “Šeši nuliai – milijonas” turi paantraštę “Intelektualus žaidimas”. Štai kodėl kviečiami į laidą net išsilavinę kurtieji nesitikėjo sėkmingai pasirodyti žaidime. Todėl D. Dragūnienė, prisiėmusi iniciatorės vaidmenį, sukvietė “kas po ranka papuolė” ir kas nepabūgo negarbės. O papuolė daugiausia Surdologijos centro tuo metu organizuoto seminaro dalyviai. Ne šiaip sau sakoma, kad sėkmei reikia daugybės aplinkybių sutapimo.

Tarp žiūrovų buvo ir daug vadinamųjų “senų vilkų” - žmonių, kurių aistra dalyvauti panašiuose žaidimuose. Kalbama, kad patekti į laidą nėra paprasta, atrankos kriterijai griežti. Tad iš pradžių salėje “seni vilkai” sėdėjo pikti ir paniurę, vis bandė įžvelgti klastą ir gudravimą. Vytas laiko didesne savo pergale už prizo laimėjimą vieno “seno vilko” rankos paspaudimą. Po laidos jis priėjo, pasveikino ir pripažino, kad Vytas žaidė gerai. Tuo pačiu ir patvirtino, kad akyli stebėtojai iš salės pažeidimų neužfiksavo, kad, anot jo, kurtieji – ne kvailiai.
Vaikinas džiaugiasi, kad jam pavyko įrodyti, kad kurtieji skaito ir visai ne mažai žino. Svarbu ir tai, kad apie kurčiųjų bendruomenę žmonės sužino iš gerosios pusės.

Džiaugsmą apkartino mokesčiai

Kai atslūgo sveikinimai ir euforija, prasidėjo skaičiavimai. Laimėjimas, pasirodo, ne visas priklauso žaidėjui. Dalį jo tenka atiduoti valstybei mokesčiais. Kokio dydžio bus fizinių asmenų pajamų mokestis ir ar stipriai Vytui teks patuštinti piniginę, galbūt jau sužinosime kitame “Akiračio” numeryje. Kol kas vaikinas įvairiose instancijose aiškinasi, ar jam, neįgaliajam, gali būti pritaikyta mokesčių lengvata.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Tėčio padrąsintas Vytautas Pivoras žaidė va bank (va banque), tai ir atnešė sėkmę. Iki šiol žaidime „Šeši nuliai – milijonas“, kurį veda Arūnas Valinskas (kairėje), dar niekas nėra laimėjęs automobilio.

Bendroje nuotraukoje istorijai šypsosi nuo įtampos ir nuostabos jau atsigavę žaidimo “Šeši nuliai – milijonas” kurti dalyviai bei ištikimi jų sirgaliai, laidos vedėjas. Tądien sulaužyta dar viena negatyvi nuostata, kad kurtieji negali žaisti ir laimėti intelektualių žaidimų. Erikos Straigytės nuotr.