Teisininko straipsnis: Darbo santykių įforminimas pagal naująjį Darbo kodeksą (2 dalis)

 

Jeigu kasmetinių atostogų trukmę ar įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus nustato darbo teisės normos, dokumente pateikiamos tik nuorodos į tai nustatančias darbo teisės normas (pavyzdžiui, Kasmetinių atostogų suteikimo trukmė, suteikimo tvarka ir apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126–130 straipsnių nuostatas).

Darbdaviui derėtų į pranešimą įtraukti ir aspektus, kurie įmonėje ar įstaigoje yra itin svarbūs (pavyzdžiui, kokiu elektroniniu paštu darbuotojas gali perduoti darbdaviui dokumentus; per kiek laiko darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą ir pan.).
Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.

 

Kokia forma turi būti pateikta nurodyta informacija?

Darbuotojas apie nurodytas darbo sąlygas turi būti informuojamas pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu,  t. y. ši informacija gali atsispindėti darbo sutartyje arba atskirame (atskiruose) dokumente. Pasikeitus pranešime nurodytoms darbo sąlygoms, darbdavys tokia pačia tvarka turi pateikti informaciją apie darbuotojui taikomus darbo sąlygų pasikeitimus prieš jiems įsigaliojant.  Tikėtina, kad įpareigojimas darbdaviui informuoti darbuotoją apie pagrindinius darbo santykių aspektus palengvins ginčų sprendimą (pavyzdžiui, aiškinantis, kur yra nustatyta darbuotojo darbo vieta) ir leis darbuotojui aiškiau suvokti darbo sąlygas. Pranešimo reikšmė ypač svarbi, kada su darbuotoju sulygstama dėl ilgesnės atostogų trukmės, ne viso darbo laiko, individualaus darbo laiko režimo, lankstaus darbo grafiko, kitokių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų ir kitų darbo sąlygų, kurios yra individualizuotos.
 

Būtinosios ir papildomos darbo sąlygos

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijos, darbo apmokėjimo sąlygų ir darbovietės). Darbo kodekse patikslinta, kad darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.

Naujasis reguliavimas numato, kad darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos. Darbo kodeksas taip pat leidžia pasirinkti visą eilę papildomų darbo sąlygų, kurios gali būti įtrauktos į darbo sutartį (susitarimas dėl nekonkuravimo, susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos, susitarimas dėl ne viso darbo laiko ir pan.). Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.

Bus tęsinys.

 
Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 9 ]