LKD teisininko straipsnis: Ar gali įpėdiniai užginčyti testamentą po testatoriaus mirties?

 

Ar gali įpėdiniai užginčyti testamentą po testatoriaus mirties?

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Tai reiškia, jog prioritetas yra teikiamas surašytam testamentui ir joje išdėstytai testatoriaus valiai ir, tik nesant surašyto testamento arba testamentu nepaskyrus tam tikros turto dalies, visa tai gali atitekti įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymą.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą.

Taigi teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tokiu atveju minėti asmenys, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau

Taigi testatoriaus sudarytas testamentas galioja, kol nėra nuginčytas ar pripažintas niekiniu.

Negaliojančiu testamentu laikomas testamentas, sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens ar kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Kaip antai, sudarytas tariamas sandoris (testamentas) (CK 1.86 str.). Tokiu atveju reikėtų įrodyti aplinkybę, kad testatorius realiai nesiekė ir nenorėjo jam priklausančio (ar ateityje priklausysiančio) turto perleidimo nuosavybėn pasirinktam paveldėtojui ar paveldėtojams); sudarytas testamentas dėl palikėjo suklydimo (asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs) (CK 1.90 str.), sudarytas testamentas dėl apgaulės (apgaule įtikinus palikėją sudaryti testamentą tik jo naudai) (CK 1.91 str.) ir pan.

Testamentą nuginčyti (kreiptis su ieškiniu į teismą dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis) gali tik įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Asmeniui, pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tuomet tenka pareiga įrodyti, kokiu pagrindu testamentas negalioja (įrodyti testamento negaliojimą sudarančių faktinių aplinkybių buvimą), nes įrodinėja tas, kas teigia (CPK 178 str.).

 

LKD teisininkas Algimantas Šliaupa

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 6 ]