Naujienos

SIŪLOME KŪRYBIŠKĄ DARBĄ KURČIAJAM

2009 12 18

SIŪLOME KŪRYBIŠKĄ DARBĄ KURČIAJAM

Surdologijos centras ieško kurčiojo darbuotojo, kuris galėtų mokyti gestų kalbos girdinčius asmenis, kelti gestų kalbos vertėjų kvalifikaciją ir filmuotis vaizdo medžiagoje. Mums reikia asmens, puikiai ir išraiškingai kalbančio lietuvių gestų kalba (LGK), gerai suprantančio lietuviškai, pareigingo ir galinčio dirbti komandoje. Tai atsakingas, bet ir prestižinis darbas.

Jeigu atitinkate šiuos reikalavimus ir ieškote įdomaus bei kūrybiško darbo, kviečiame 2009 m. gruodžio 29 d. Jums patogiu laiku – nuo 10 val. ryto iki 18 val. vakaro atvykti į klubo patalpas – Šv. Kazimiero g.3, į Surdologijos centrą, kabineto Nr.26.

REIKALAVIMAI: pasiruošti gestų kalba atpasakoti prisegamą tekstą „Naujas namas“;

iki gruodžio 29 d. užpildyti gyvenimo aprašymą (CV) pagal prisegamą formą ir atsiųsti el. adresu pivorasv@gmail.com;

nusiteikti vietoje atlikti testą (daugiausia gestų kalba), kurį parengė Surdologijos centro kurtieji darbuotojai.

Nekantraujame susipažinti su būsimais mūsų kolegomis!

Surdologijos centro kolektyvas

GYVENIMO APRAŠYMAS

1. Vardas, pavardė:

2. Gimimo data:

3. Tautybė:

4. Šeimyninė padėtis:

5. Išsilavinimas:

Institucija [data nuo – data iki]	Įgytas laipsnis arba diplomas(ai):

6. Kalbiniai įgūdžiai: nuo 1 iki 5 (1-puikus; 5-elementarus)

Kalba	Skaitymas	Kalbėjimas	Rašymas

7. Profesinė veikla:

Data nuo – data iki	Vieta	Organizacija	Pareigos

8. Kiti įgūdžiai ir patirtis:

NAUJAS NAMAS

Sode augo obelis, pasipuošusi dideliais geltonais obuoliais.
Viename iš tų gražių obuolių apsigyveno Kirminas.
Prieš tai, kol išsirinko būtent šią obelį, Kirminas buvo pervertęs sodo nekilnojamojo turto katalogą. Paskui užsikorė ant aukščiausios obels šakos apsidaryti, kuris gi iš tų puikių obuolių labiausiai tiktų jo naujajam namui.
Po ilgų apmąstymų ir dvejonių buvo pasirinktas jaukus geltonas obuolys pietinėje obels pusėje. Jis buvo erdvus, apšviestas saulutės, pakankamai aukštai nuo žemės, kad nepasiektų smaližius šeimininkas, ir su nuostabiu vaizdu į mišką. Viskas, ko reikia paprastam ir romantiškam Kirminui.
Taigi iš pradžių jis išgraužė nedidelę apvalią skylutę obuolio šone ir įlindo į vidų. Obuolys buvo jaukus, sultingas ir labai skanus. Kirminas įsitikino, kad pasirinkimas buvo vykęs.
Kirminui obuolys – tai ir namas, ir kartu maistas. Pirmiausia jis išsigraužė erdvų kambarį, kur pasistatė lovelę ir kitus baldus.
Tada truputį pagalvojo, pamatavo ir išgraužė du apvalius langus – kad būtų šviesiau ir galėtų matyti tą nuostabų vaizdą į mišką. Darbo kambario ir valgomojo Kirminui nereikėjo, nes jo darbas buvo graužti, o graužimas – tai tas pats, kas valgymas.
Taip po truputį begraužiant namo vidus didėjo, atsirado dar keli langai, durys į balkoną, vėliau stoglangis ir galiausiai obuolio apačioje stebėjimo anga, kad būtų matyti, ar neatsėlina smaližius šeimininkas.
Kirminas vis graužė ir graužė obuolio vidų tol, kol obuolys tapo tuščiaviduris ir lengvas kaip Kalėdų eglutės žaisliukas.
Nebeliko ko graužti. Kirminas susimąstė, iškišo galvą pro langą ir apsidairė. Buvo labai gaila skirtis su mielu namu, tačiau šis buvo grėsmingai tuščias, kaip ir jo pilvas.
Kirmino žvilgsnis įsmigo į patrauklų rausvašonį obuolį, kabantį šiek tiek žemiau, vakarų pusėje, su kerinčiu vaizdu į saulėlydį.
Labai apsidžiaugęs Kirminas nedelsdamas ėmė krautis daiktus į naują namą.

Paieška: