|
„Religijos laisvė – kelias į taiką“ - šią temą popiežius Benediktas XVI parinko būsimai Pasaulinei taikos dienai, kuri bus minima 2011 metų sausio 1-ąją. Pasaulinės taikos dienos kasmet minimos nuo 1968 metų. Jas į kasmetinių minėjimų kalendorių tuoj po Vatikano II Susirinkimo įvedė popiežius Paulius VI.
Šį kartą popiežius Benediktas XVI kviečia pamąstyti apie religijos laisvės ir taikos sąsajas, juo labiau, kad dabartiniame pasaulyje vis dažniau konstatuojami religijos laisvės pažeidimai, o neretai ir sistemingas religijos laisvės varžymas bei religinių mažumų diskriminacija.
Nuo religijos laisvės būklės priklauso ar žmogus gali siekti aukštesnės ir nekintamos tiesos ir pagal ją gyventi. Tikra religijos laisvė visuomet yra susijusi su tiesos siekimu ir niekada neprieštarauja tiesai apie žmogų. Šia prasme religijos laisvė yra viena pamatinių vertybių, kuria remiasi pats žmogaus asmens orumas. Ji taip pat yra svarbus kriterijus, pagal kurį galime vertinti religingumo reiškinį ir įvairias jo formas. Vadovaudamiesi religijos laisvės kriterijumi mes nesunkiai atpažįstame religinį fanatizmą, nes kas nesuderinama su žmogaus orumu, kas prieštarauja tiesai apie žmogų, tas negali būti suderinama su autentišku religingumu.
Dėl šių priežasčių religijos laivė turi būti garantuojama visuomenių gyvenime. Reikalaudamas ją visuotinai pripažinti, 2008 metų balandžio mėnesį lankydamasis Jungtinėse Tautose Niujorke, popiežius Benediktas XVI kalbėjo: „Negalima sutikti, kad tikintieji žmonės, norėdami būti gerais piliečiais, turėtų slėpti ar slopinti dalį savo asmeninės tapatybės. Negalima reikalauti, kad žmogus atsisakytų Dievo ir mainais jam už tais siūlyti visas kitas teises ir laisves. Religijos laivės pašalinimas iš visuotinai pripažįstamų žmogaus teisių uždarytų žmogų individualizme, o visuomenei keltų susiskaldymo pavojų“. Dėl to ir religijos laivės pripažinimas ir saugojimas yra vienas kelių, vedančių į taiką.
Vatikano radijas
|
