| Monsj. G. Grušas: Bažnyčia turi įsitraukti į dialogą su visuomene | 2010 06 17 |
|
Romoje birželio 10–12 dienomis vyko Europos vyskupų konferencijų generalinių sekretorių susitikimas, kurio metu buvo nuspręsta kitą metinį susitikimą surengti Vilniuje. Susitikimą surengė Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE). Šios Tarybos narės yra 33 Europos kontinente veikiančios vyskupų konferencijos. Lietuvos vyskupų konferencijai dabartiniame susitikime atstovauja jos generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas. Anot kun. Grušo, kurį kalbino Vatikano radijas, trijų dienų programoje diskutuota apie vyskupų konferencijų tarpusavio santykius, apie santykius su valstybėmis bei žiniasklaida. Pranešimus skaitė Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretoriato pareigūnas, Vatikano spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi ir kiti. Paliesta ir nepilnamečių išnaudojimo problema. „Džiaugiamės, kad kitas susitikimas vyks Vilniuje birželio 15-16 d.“ – sakė LVK generalinis sekretorius, primindamas, kad tai ne pirmas CCEE darbo vizitas Lietuvoje. Išties 2002 m. Vilniuje vyko visos Europos vyskupų konferencijų pirmininkų suvažiavimas. „Toks susitikimas – proga parodyti kitų Europos Bažnyčių atstovams, kuo gyvena Lietuvos Bažnyčia, patirti gyvą bendrystę“ – sakė kun. Grušas. Posėdžiu metu plėtojant Bažnyčios ir valstybės santykių temą, Vatikano valstybės sekretoriato atstovas, pasekretoris santykiams su valstybėmis, prel. Ettore Balestrero, kalbėjo apie dabartinę šių santykių būklę. Anot pareigūno, Bažnyčia ir popiežiaus balsas, bei vietos Vyskupų konferencijų atstovų pasisakymai yra, ko gero, paskutinis koordinuotas balsas, ginantis pagrindines krikščioniškas vetybes visuomenėje. Prel. Balestrero turėjo omenyje gyvybės ir šeimos klausimus, šeimos tapatybę. Buvo paminėta ir Europos tarybos Žmogaus teisių teismo byla, iškelta Italijai dėl kryžių valstybinėse mokyklose, pasidžiaugiant, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio tradiciškai katalikiškų kraštų, įsitraukusių į šią bylą trečiojo asmens teisėmis. Dauguma kitų valstybių, anot pranešėjo, yra ortodoksų tradicijos šalys. Prel. Ettore Balestrero pabrėžtinai ragino Vyskupų konferencijas aktyviai dalyvauti dialoge su savo krašto visuomene. Apie santykius su žiniasklaida renginio dalyviams kalbėjo Popiežiaus atstovas spaudai t. Federico Lombardi SJ bei Italijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai Domenico Pompili. Anot mons. G. Grušo, buvo pabrėžta, kad bet kuriam kraše įvykęs skandalas labai greita tampa pasaulinio masto žinia, į kurią ir pats Šventasis Sostas turi reaguoti. Kaip pavyzdį, t. Lombardi pateikė, žinias, susijusiais su pedofilijos nusikaltimais įvairiose šalyse, Turkijos vyskupo nužudymą ir pan. Tikėjimo kongregacijos sekretorius vyskupas Luis Ladaria pristatė anglikonų ir lefebristų judėjimus bei plėtojamo dialogo eigą. Be to, apsistojo prie pedofilijos atvejų ir pristatė procedūras, kurios įvairiuose kraštuose naudojamos ir tai, ko tokiais atvejais reikalauja Vatikanas. Turkijos Bažnyčios netektis Renginio metu buvo prisiminta ir Turkijos tragedija. Birželio 3 d. Iskanderune buvo nužudytas arkivyskupas Luigi Padovese, Anatolijos Apaštališkasis vikaras. 63 metų italų kilmės ganytoją, kapucinų vienuolį L. Padovese peiliu nudūrė jo vairuotojas ir bendradarbis musulmonas, kuris, kaip įtariama, patekęs terostinių grupuočių įtakon. Vatikano radijui monsj. Gintaras Grušas pasakojo apie savo asmeninį bendravimą su vyskupu Padovese. „Luigi Padovese buvo Turkijos vyskupų konferencijos pirmininkas, tad Europos mastu daugeliui gerai žinomas. Prieš keletą metų teko apsistoti pas jį Iskanderune, kai atlikau asmenines rekolekcijas. Jis labai maloniai aprodė Antiochiją, kita Biblines vietoves“ – pasakojo LVK atstovas. „Tai – neparastai nuolankus, atviras žmogus, kuris ir tuo metu jau žinojo apie jo gyvybei gresiantį pavojų: Turkijos valdžia buvo paskyrusi jam asmens sargybinį“ – sakė kun. Grušas.– Vyskupas Padovese labai ramiai priėmė šią situaciją, sakydamas, kad tai viena iš rizikų, su kuria susiduriama evangelizuojant, vykdant savo misijinę pareigą“. Monsinoras Gintaras Grušas prisiminė, kad kartu su vyskupu bei jo asmeniniu vairuotoju prie vieno stalo sutiko naujuosius metus. „Kai gavau šią žinią, kad vyskupas nužudytas, mūsų visų maldos tiek Lietuvoje, bet ypač tarp visų vyskupų konferencijų sekrretorių, buvo už jį“. Anot pašnekovo, Turkijos Bažnyčia labai sunkiai pakelia šią netektį, nes vyskupas Padovese turėjo nepaprastą vaidmenį joje. Dėl savo nuostatų ir asmeninių savybių buvo išties dialogo žmogus: palaikė puikius santykius tiek su Turkijos valdžia, tiek su įvairių ritų Bažnyčių vadovais. „Turkijos Bažnyčia dabar stebi, kas jos laukia ateityje, kas galėtų padėti vėl atsistoti ant kojų. Mes visi malda lydime šią skaudžią Turkijos Bažnyčiai situaciją“ – pabrėžė LVK generalinis sekretorius. Pagal Vatikano radiją parengė S. Žiugždaitė Bernardinai.lt | |


















