| Interviu su Dievo Meilės misioniere: Motinos Teresės liudijimas dar gyvas | 2010 07 21 |
|
Likus dviem mėnesiams iki šimtųjų Motinos Teresės gimimo metinių, Indijoje intensyviai rengiamasi šiam įvykiui. Sesuo Rose Claire, jauna misionienė, pasakoja agentūrai „AsiaNews“ apie savo darbą su ligoniais ir apie Motinos Teresės liudijimą. „Niekuomet nebuvau sutikusi Motinos Teresės, tačiau jaučiu jos buvimą šalia mūsų visų. Girdžiu vyresnes seseris vis sakant: Motina pasakė tą, Motina padarė tą... Nebūna dienos, kad nebūtų apie ją kalbama“ . Visoje Indijoje žmonės rengiasi paminėti Motinos Teresės šimtąjį gimtadienį. Dievo Meilės misionierių seserų kongregacijos įkūrėjos, kuri paskyrė savo gyvenimą Indijos vargšams ir stokojantiesiems, garbei skirti renginiai nebus vien religiniai. Naujajame Delyje bus atidengtas jai dedikuotas paminklas, Indijos vyriausybė rengiasi išleisti specialią šiai progai skirtą atminimo monetą. Indija paprašė Jungtinių Tautų perkelti Pasaulinę našlaičių dieną į Motinos Teresės gimimo dieną. „AsiaNews.it“ pakalbino jauną Meilės misionierę seserį Rose Claire, kuri papasakojo, kaip mažos sesers iš Kalkutos šventumo istorija tebegyvuoja šandienos pasaulyje. Gimusi Mangalorėje (Karnataka), sesuo Rose Claire įstojo į Dievo Meilės misionierių kongregaciją maždaug prieš dešimt metų. Nuo 2006 iki 2009-ųjų ji dirbo Etiopijoje, prižiūrėdama psichikos ligonius. Nuo 2010 m. sausio mėnesio ji dirba su apleistais vaikais Mumbajaus našlaičių prieglaudoje. Dievo Meilės misionierių namų galima rasti visuose pasaulio kampeliuose. Kuo patraukiate žmones? Jėzus Kristus kalba per mus. Tai ir pritraukia žmones. Mes esame paprastos, bet per mus Kristus apsireiškia žmonėms. Esame pakviestos įžengti į pasaulio širdį, ieškodamos Kristaus veido vargšuose, darydamos tai kartu su Jėzumi ir dėl Jėzaus. Tai Kristus patraukia, ne mes. Koks buvo Jūsų darbas su psichikos ligoniais Etiopijoje? Kaip padėjote tiems žmonėms? Etiopijoje, Diredavos namuose, turėjome apie 700 psichikos ligonių vyrų, daugelis iš jų buvo jauni. Jie teigiamai atsiliepė į meilę ir dėmesį. Savo namuose mes elgėmės su jais pagarbiai, kaip su bet kuriuo kitu žmogumi, ir prižiūrėjome juos su švelnumu ir pagarba jų asmens orumui. Jie pajėgė tai suprasti; labiausiai jaudinamas dalykas buvo matyti juos koplyčioje. Dažnai mus gundydavo atkalbinėti juos, kad jie neitų į Mišias dėl daugelio priežasčių, tarp jų – kad netrukdytų švęsti Eucharistiją. Tačiau būdavo nuostabu matyti jų akis ir laikyseną Dievo artumoje. Jie instinktyviai suvokia, kad jie yra šventoje vietoje. Motina mėgdavo kartoti, kad didžiausias neturtas yra būti nelaukiamam, nereikalingam, neturėti nieko, kas tavimi rūpintųsi. Mūsų namuose, Diredavoje, po kurio laiko net jų akys imdavo šypsotis. Atlikdamos savo kuklius meilės darbus vargingiausiems iš vargšų, mes randame jėgų, pagarbos ir išminties, kuriuos atiduodame kitiems per švelnumą, nes švelnumas kitiems atskleidžia grožį ir vertybes. Šis švelnumas yra puikus gydymo būdas. Motina nepailsdavo kartoti: „Mes sukurtos mylėti ir būti mylimos.“ Jūsų namuose, kiekvienoje koplyčioje, šalia kryžiaus, yra užrašas – „Aš trokštu“. Ką šis troškulys reiškia žiūrint šiandienos pasaulio akimis? Daugelyje žemės vietų žmonės miršta neturėdami nieko, pamiršti pasaulio, atstumti, nenorimi, nepageidaujami, nemylimi. Šis troškulys – tai Jėzaus šauksmas ant kryžiaus: „Aš trokštu“, ir Jėzaus šauksmas tarp vargingiausių iš vargšų. Dievas trokšta kiekvieno žmogaus; savo Širdyje, jis ilgisi vargingiausių iš vargšų, tų, kurie silpniausi ir bejėgiškiausi, labiausiai kenčiantys ir nepageidaujami. Kaip rengiatės Motinos Teresės gimimo šimtmečiui? Niekuomet nebuvau sutikusi Motinos Teresės, tačiau jaučiu jos buvimą šalia mūsų visų. Girdžiu vyresnes seseris vis sakant: Motina pasakė tą, Motina padarė tą... Nebūna dienos, kad nebūtų apie ją kalbama. Aišku, kad jos siela yra su kiekviena iš mūsų. Aistra, su kuria seserys kalba apie Motiną, ir jos pačios aistringumas stiprina mano meilę jai kasdien. Kaip Jūs galite mylėti Motiną Teresę, jei niekuomet nebuvote jos sutikusi? Myliu Motiną taip pat, kaip ir Jėzų. Niekuomet nebuvau sutikusi Jėzaus, tačiau myliu Jį. Jis kalba man maldos metu, per Mišias, kai dirbu. Visuomet man atrodo, kad einu Jo link. Tuo pačiu būdu myliu Motiną Teresę ir žinau, kad ji myli mane. Savo viduje noriu nugyventi savo gyvenimą su tokia aistra, kad galėčiau mylėti ją ir mylėti Kristų. Nirmala Carvalho, AsiaNews.it Vertė Dalia Žemaitytė Bernardinai.lt | |
Naujienos
