| Andrius Nenėnas OFM. Kryžių kalno vienuolynui – 10 metų | 2010 06 16 |
|
2010 m. liepos 6 d. (antradienį) Pranciškonų vienuolyne prie Kryžių kalno (Jurgaičių k., Šiaulių r.) Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos broliai paminės savo vienuolyno pašventinimo 10-ies metų jubiliejų. 11.00 val. vienuolyno koplyčioje bus švenčiamos šv. Mišios, kurioms vadovauti pakviestas Apaštalinis nuncijus arkivysk. Luigi Bonazzi. Šventėje apsilankys Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, taip pat iš Italijos atvykę Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Po pamaldų bus prisiminta vienuolyno pastatymo istorija, prof. Eglė Laumenskaitė skaitys paskaitą apie Kryžiaus reikšmę tikinčiųjų gyvenime. Prie Kryžių kalno esantis pranciškonų vienuolynas iškilmingai pašventintas 2000 m. liepos 8-ąją. Tuomet iškilmėse dalyvavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Erwinas Josefas Enderis, vyskupas pranciškonas iš Italijos Rodolfo Cetoloni OFM, lietuviai vyskupai E. Bartulis ir R. Norvila, gausus būrys brolių pranciškonų iš Italijos ir Lietuvos, LR Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Italijos ambasadorius Lietuvoje Mario Fugazzola, gausus tikinčiųjų būrys. Vienuolyno įsteigimo istorija Kryžių kalnas išgarsėjo visame pasaulyje, kai čia 1993 m. rugsėjo 7 dieną apsilankė Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II. Šventasis Tėvas prie kalno, dalyvaujant daugiatūkstantinei žmonių miniai, drauge su Lietuvos vyskupais aukojo šv. Mišias. Pamoksle popiežius Jonas Paulius II nuoširdžiai prisipažino ilgai laukęs dienos, kada galės aplankyti šį kalną ir jame apmąstyti Kristaus kryžiaus slėpinį. Lankymosi Kryžių kalne įspūdžiai vis ataidėdavo vėlesnėse popiežiaus kalbose, pasisakymuose. 1993 m. rudenį, vos kelioms savaitėms prabėgus nuo jo kelionės po Lietuvą, Jonas Paulius II apsilankė Italijoje, Toskanos provincijoje, La Vernos kalne, įsikūrusiame pranciškonų vienuolyne. Lietuvių tautos vienijimosi su Kristumi kančioje išgyvenimas Lietuvoje, Kryžių kalne, ir Dievo malonės patyrimas La Vernoje, kur šv. Pranciškus Asyžietis (pranciškonų ordino įkūrėjas) išgyveno susijungimo su Kristumi žemėje kulminaciją ir buvo Viešpaties kančios žymėmis – stigmomis, įkvėpė popiežiui viziją sujungti La Vernos kalną Italijoje su Kryžiaus kalnu Lietuvoje. Vėliau, prisiminęs abi šias keliones, Jonas Paulius II laiške Mažesniųjų brolių ordino vyresniajam Giacomo Bini rašė: „Naujojo tūkstantmečio aušroje man dar giliau atsiskleidė šių išskirtinių įvykių svarba: visa žmonija ir visi Europos gyventojai turi leistis į piligrimines keliones į Šiaulius ir La Verną. Į vietas, paženklintas Kryžiaus slėpiniu, idant žmogus, sąmoningiau apmąstęs mūsų Viešpaties kančią, mirtį ir prisikėlimą, atsiskleistų atsivertimo malonei.“ Praėjus metams po popiežiaus vizito į Lietuvą, La Vernos kalno pranciškonai atvyko į Kryžių kalną dalyvauti popiežiaus Jono Pauliaus II kryžiaus pastatymo iškilmėje. Šventėje dalyvavęs Šventojo Tėvo atstovas apaštalinis nuncijus arkivyskupas Justo Mullor Garcia paragino Italijos mažesniuosius brolius padėti Lietuvos pranciškonams šalia Kryžių kalno įkurti dvasinius namus – vienuolyną. Į šį raginimą Toskanos provincijos pranciškonai noriai atsiliepė. 1997 metais birželio 13 dieną Vatikane, dalyvaujant Lietuvos bei Toskanos provincijų pranciškonų atstovams, popiežius Jonas Paulius II pašventino būsimojo vienuolyno projektą, maketą bei kertinį akmenį, išrėžtą iš La Vernos kalno, kuris su jame esančioje kapsulėje saugomais vienuolyno steigimo dokumentais 1998 m. gegužės 9 d. buvo padėtas toje vietoje, kur netrukus turėjo iškilti vienuolyno pastatas. 2000 m. balandžio 22 d. pranciškonų generalinis ministras Giacomo Bini išleido dekretą, kuriuo šalia Kryžių kalno buvo įsteigtas Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolynas. 2000 m. liepos 8 d. vienuolynas iškilmingai pašventintas. Vienuolyno pašventinimo proga generaliniam ordino ministrui Jonas Paulius II rašė: „Džiugu matyti, kad La Verna ir Kryžių kalnas bus dar labiau suvienyti šiame Apvaizdos dovanotame pranciškonų Ereme. [...] Iš širdies gelmių linkiu, kad įsikūrusio Eremo (nuošali maldos ir susikaupimo vieta) dėka Kryžių kalnas virstų reikšmingu gailestingumo ir išgelbėjimo ženklu, kuriuo yra mūsų Atpirkėjo Kryžius ir Prisikėlimas.“ Vienuolyno projekto autorius – architektas pranciškonas Angelo Polesello. Projektą įgyvendino La Vernos kalno vienuolyno architektas restauratorius Leandro Rimmaudo Nunzio. Kryžių kalno vienuolyno Šv. Pranciškaus stigmų gavimo koplyčios altorių, tabernakulį ir pulpitą sukūrė skulptorius Rimantas Sakalauskas. Altoriaus reljefuose atsiskleidžia Kryžių kalno ir La Vernos kalno, ant kurio melsdamasis šv. Pranciškus gavo stigmas – Kristaus žaizdas, sąsajos. Koplyčios vitražų autorius – profesorius Algis Dovydėnas. Koplyčios vitražai žymi šv. Pranciškaus ir jo pirmųjų brolių gyvenimo momentus bei pranciškonų misijos pradžią Lietuvoje ir svarbiausias jų istorijos akimirkas. Koplyčios ikonų „Šv. Pranciškaus stigmų gavimo” ir „Marijos soste” kūrėjas pranciškonas brolis Carlo Bertagnin. Vienuolyno kiemelio bronzinės skulptūros „Šventasis Pranciškus ekstazėje” autorius – skulptorius Fabrizio Giannini. Gintauto Kurmanskio įmonė „Šiaulių kalviai” nukalė koplyčios vartus ir kitus geležinius dirbinius vienuolyne ir aplink jį. Pranciškonų misija prie Kryžių kalno šiandien Įsteigus Kryžių kalno vienuolyną, Pranciškonų Šv. Kazimiero provincija atgavo galimybę Lietuvoje ugdyti savo naujus narius, nes tarybiniais metais, kai vienuolynai buvo priversti veikti pogrindyje, naujokų ugdymas buvo suvaržytas, o atgavus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, novicijai, dėl tinkamos tam tikslui vietos nebuvimo, buvo ugdomi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, vėliau Vokietijoje. Šalia unikalios ir gausiai lankomos Lietuvos šventovės – Kryžių kalno – įsikūrę mažesniųjų brolių namai, jau dešimt metų be savo pagrindinės paskirties – suteikti visas būtinas sąlygas pranciškonų ordino naujokams ugdyti bei būti maldos vieta ten gyvenantiems broliams, pagal išgales yra atviri į Kryžių kalną atvykstančių maldininkų dvasinėms, o reikalui esant ir materialinėms reikmėms. Nuo pirmosios šių namų įkūrimo dienos, visą dieną atviroje vienuolyno koplyčioje maldininkų grupės iš Lietuvos ir užsienio šalių, lydimos kunigų, turi galimybę švęsti šv. Mišias. Broliai visada atsiliepia į iš toli atkeliavusių piligrimų būtiniausias reikmes – leidžia naudotis tualetais, prausyklomis, esant nepalankioms oro sąlygoms atveria vienuolyno reflektorių (valgomąjį) savo atsivežtam maistui suvalgyti. Šiltu metų laiku Kryžių kalną lanko daug turistų grupių bei pavienių piligrimų iš Lietuvos ir užsienio. Atvyksta studentų, skautų organizacijų narių, neturinčių finansinės galimybės apsistoti viešbučiuose. Broliai šiems keliauninkams suteikia galimybę pasistatyti palapines vienuolyno kieme, naudotis dušais, vienuolyno virtuvėje pasišildyti ar pasigaminti maistą. Visi atvykėliai kviečiami bendrai maldai vienuolyno koplyčioje, pabendravimui su vienuolyne gyvenančiais broliais. Pavasarį ir rudenį Kryžių kalną ir pranciškonų vienuolyną lanko gausios mokinių ekskursijos iš įvairių Lietuvos vietovių. Kryžių kalno vienuolyne nuo pat jo įkūrimo dienos, kasdien 11 val. yra aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba, kuriose dalyvauja namuose gyvenantys broliai ir visi atvykę svečiai – dvasininkai ir pasauliečiai. Maldininkų, suaugusių ir vaikų, grupės iš Lietuvos neretai stengiasi atvykti būtent tuo metu, kad turėtų galimybę dalyvauti šv. Mišiose. Kryžių kalno atlaidų dienomis broliai mielai pasiūlo naudotis vienuolyno patalpomis vyskupams, kunigams, klierikams ir atlaidus organizuojančiam personalui. Suderinus su vienuolyno vyresniuoju (gvardijonu) – iš anksto, pavieniams asmenims ir mažoms grupėms yra suteikiama galimybė vienuolyne atlikti rekolekcijas. Rekolekcijoms vadovauja grupę lydintis dvasininkas arba vienas iš pranciškonų. Rekolekcijų dalyviams broliai suteikia nakvynę, galimybę naudotis koplyčia, biblioteka, visais dvasiniais patarnavimais (šv. Mišios, Susitaikinimo sakramentas (išpažintis), dvasinai pokalbiai etc.). Ne kartą įvairiomis progomis (pvz., prieš diakonato ar kunigystės šventimus) rekolekcijas Kryžių kalno vienuolyne atliko Lietuvos kunigų seminarijų klierikai, taip pat katechetai, katalikiškos žiniasklaidos ir kitų katalikiškų organizacijų, studentų, onkologinių ligonių ir kt. bendruomenės, taip pat pavieniai asmenys. Vienuolyne gyvenantys broliai mielai patarnauja norintiems atlikti išpažintį. Dauguma šio patarnavimo pageidaujantys yra rečiau praktikuojantys Atgailos sakramentą, tačiau išgyvenę sudėtingas gyvenimo situacijas ir ieškantys paguodos bei patarimo. Vienuolyno broliai dažnai yra prašomi laiminti Kryžių kalne naujai statomus kryžius, pašventinti prie Kryžių kalno įsigytus suvenyrus, devocionalijas. Tai suteikia galimybę trumpiems pastoracinio pobūdžio pokalbiams, perspėjimams dėl prietaringumo apraiškų. Bernardinai.lt | |
Naujienos
