Naujienos

Balandžio 1 d. buvo sušauktas RV posėdis UAB „Elkada“ perspektyvoms numatyti.

Kovo 17 d. į įmonę buvo nuvykusi darbo grupė. Ji administracijai uždavė daugybę klausimų, paprašė tam tikrų paskaičiavimų. Todėl posėdžio sušaukimo laiką teko porą kartų nukelti. Į darbo grupę įėjo LKD juristas L. Vinickas, buhalterė R. Sakalauskaitė, TV nariai V. Valiauga, K. Zybartas bei „Vikada“ direktorė G. Ramanauskienė.

Apibendrinti vizito „Elkadoje“ rezultatus pirmas pakilo L. Vinickas. Jo nuomone, įmonei nei bankroto, nei likvidavimo skelbti nereikėtų, priešingai, reikia ieškoti išeities ir veiklą tęsti. Juristo nuomone, netikslinga ir įmonę restruktūrizuoti. Restruktūrizacijos kaštai nemaži, o ar bus ateityje naudos, neaišku.

V. Valiauga pirmiausia užtarė įmonės kurčiuosius. Pasak jo, kelių valandų viešnagė „Elkadoje“ jį įtikino, kad kurtieji nėra įmonės žlugdytojai. Panašia sparta, jo nuomone, dirba ir kurtieji, ir girdintieji. Direktorius G. Gantarskis tikino, kad „Akiračio“ korespondentė jį neteisingai suprato. Esą jis niekada nesakęs, kad kurtieji dirba blogai. Jie nevykdo normų.

Kaunietis valdybos narys kaip vienintelę realią išeitį skoloms sumažinti siūlė parduoti ką nors iš pastatų. Jis atkreipė dėmesį, kad įmonės pastatas senas, neekonomiškas: langai nekeisti, koridoriai dideli. Bet pastebėjo, kad turimi garažai visai neblogi. Vėliau prie šio pasiūlymo posėdyje buvo ne kartą grįžta.

G. Ramanauskienė patvirtino, kad „Elkada“ užsakymų turi dabar ir bent keliems mėnesiams į priekį. Problema, kad užsakymai per pigūs. Nors gaminio ruošimo laikas panašus kaip ir Vilniaus įmonėje, valandinis įkainis - tik iki 5 litų, o štai „Vikadoje“ 1-2 litais didesnis. Kai įkainiai maži, vadinasi, kiekvieną darbo minutę panevėžiečiai turi dirbti 100 procentų pajėgumu. Gyvenime tai neįmanoma. Dėl to atsiranda priemokų būtinybė. Ji pagyrė kolegas už darbo kokybę, bet atkreipė dėmesį į mažas užsakymų partijas, o tai irgi stabdo darbo našumą. Vadovė laikėsi ankstesnės pozicijos: normų nevykdantys darbuotojai turėtų būti atleidžiami dėl normų nevykdymo, bet ne su didžiausiomis išeitinėmis kompensacijomis. Kalbėtoja nerimavo, kas bus su įmone ir jos nesumokėtomis skolomis, jei siūlomų parduoti pastatų niekas nepirks.

Direktorius G. Gantarskis atsakė į susirinkusiųjų klausimus, paviešino atliktus skaičiavimus. Šiuo metu įmonė iš viso yra skolinga 424 tūkst. litų. Geras buvo „Elkadai“ kovas – buvusią skolą, 615 tūkst. Lt, pavyko sumažinti 191 tūkst. litų. Neatidėliotinos skolos – apie 55 tūkst. litų. Jei jas pavyktų šį mėnesį sumokėti, įmonei būtų pailgintas didžiųjų skolų mokėjimo terminas. Direktorius pateikė dar vieną optimistinę prognozę: jei įmonė išsaugos kovo mėnesio tempą dar tris mėnesius, skolų iš viso būtų galima atsikratyti.

Bet ar gali kas nors įmonei šiuo metu paskolinti tokią didelę sumą – 55 tūkst. litų, kad ji galėtų tęsti savo veiklą nestabdoma? LKD pagal įstatymus negali, Vilniaus ir Kauno įmonės tokiomis didelėmis laisvomis sumomis nedisponuoja. Tad vėl buvo gręžtasi į garažus. Pagal 2009 m. nekilnojamojo turto rinkos kainą statiniai buvo įkainoti 600 tūkst. litų. Direktoriaus nuomone, dabar galbūt realu juos būtų parduoti už 0,5 mln. litų.

RV davė leidimą ieškoti garažams pirkėjo, o jį radus apie siūlomą kainą informuoti valdybos narius. Prezidentė R. Klečkovskaja atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje direktorius ne visiškai kontroliuoja padėtį, todėl, jos manymu, administracijos komandą reikėtų sustiprinti gabiu vadybininku. Tarp Vilniaus ir Panevėžio įmonių vadovų užvirė diskusija, ar įmanoma už nelabai didelį atlyginimą pasisamdyti gerą profesionalą. Vilnietės nuomone, visiškai įmanoma. Ji tai pagrindė savo pavyzdžiu.

V. Pivoras siūlė įdarbinti asmenį, atliksiantį tarpininko funkciją tarp administracijos ir kurčiųjų. Esą gal taip pavyktų paskatinti kurčiuosius atsakingiau žiūrėti į savo darbą, suformuoti tarpusavio pasitikėjimą. V. Valiauga ramino kolegą, kad girdinčiųjų ir kurčiųjų santykiai, jo nuomone, Panevėžio bendrovėje yra geri.

„Jau daugiau kaip metai periodiškai svarstome „Elkados“ padėtį. Ar vienąkart įmonės administracija nesusiims ir nepradės ieškoti esminės išeities, - piktinosi A. Jasiūnas.- Pvz., juk vietoj siuvimo būtų galima imtis kokios nors visiškai naujos veiklos, nereikalaujančios didelių investicijų.“

Viceprezidentė Svetlana Litvinaitė teigė, kad negalima parduoti dalį įmonės turto, juo padengti skolos ir vėl ramiai gyventi iki kitos finansinės duobės. Tada vėl ką nors parduoti - ir taip iki tol, kol bus parduota viskas. Gauti pinigai įpareigoja sukurti strategiją, kaip juos tinkamai panaudoti, kad jie duotų pridedamosios vertės. Po šios pastabos apsispręsta pirmiausia duoti leidimą ieškoti pirkėjo. Visus kitus sprendimus priimti pagal susidarysiančią padėtį.

Įmonių auditas nuo šiol – kas 2 metai

Prezidentės vardu gautas kurčiųjų įmonių vadovų prašymas leisti audituoti įmones kas dveji metai, o ne kasmet, kaip buvo iki šiol. Visa tai dėl finansinių sunkumų – audito paslaugos įmonėms atsieina maždaug po 6 tūkst. litų. Leidimas vienbalsiai buvo duotas. Auditas bus atliktas 2010 m., o po to – tik 2012 m.

Kauno jaunimas rengia projektą

Į R. Klečkovskają kreipėsi Kauno jaunimo organizacijos pirmininkas R. Balaišis. Jis paprašė leisti panaudos sutarties pagrindu naudotis Kauno įmonės „Atropa“ trečio aukšto laisvomis patalpomis. Mainais jaunimas ketina patalpas suremontuoti. Pakeis langus, sutvarkys „susibangavusį“ parketą, užlopys kiaurą stogą, perdažys sienas. Jie rengia projektą, pagal kurį teiks informacijos paslaugas Kauno rajono kurtiesiems. Teigiama, kad šiuo metu rajone gyvenantys sutrikusios klausos asmenys tarsi gyvena už aklinos sienos, nežino, kas vyksta, turi visiškai menkas galimybes susirasti darbą, aplankyti kultūrinį renginį. Jų vizitams į Kauną ir kt. reikmėms kauniečiai paprašė RV iš Draugijos biudžeto skirti 1 tūkst. litų. Valdyba palaikė jaunimo iniciatyvą.

Kiti klausimai

Surdologijos centro direktorė N. Krasniauskienė visiems LKD struktūriniams daliniams perdavė prašymą iki gegužės 1 d. pateikti informaciją Lietuvos kurčiųjų istorijos leidiniui. Jis bus rengiamas Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo programos bei rėmėjų lėšomis DVD ir knygos formatu. Prašymui RV neprieštaravo. Taip pat nuspręsta iš Draugijos biudžeto paskolinti šiek tiek lėšų darbo užmokesčiui darbuotojų, dirbančių pagal anksčiau minimą programą. Toliau tartasi dėl suvažiavimo dienotvarkės.

Ieškota ir tik iš dalies rasti atsakymai į klausimus, ką daryti, kai kurtiesiems skiriama kita neįgalumo grupė, negu galiojo iki tol, ar numatoma įsteigti kurčių senelių globos namus, ar įvyks šiemet meno saviveiklos šventė Šiauliuose ir kt.

Laiškas

Posėdyje negalėjusi dalyvauti Kauno TV pirmininkė J. Pugačiauskienė per kauniečius valdybos narius perdavė laišką. Ji ragina apskųsti kai kurių rajonų notarų veiksmus, nes jie, sudarydami paveldėjimo sandorius, nekviečia dalyvauti vertėjų. Iš jų leksikono dar nedingo žodis „kurčnebyliai“. Kelių eismo taisyklėse po ženklu „kurtieji“ taip pat figūruoja netaisyklingas kurčiųjų vardas. Ji ragina atitinkamas institucijas informuoti apie daromas klaidas ir priversti jas kuo skubiau jas ištaisyti.

RV narė taip pat primena, kad 1995 m. gegužę buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl LGK statuso. Ir klausia – ar nederėtų paminėti šią datą. Pasitarę nariai nutarė sukaktį švęsti kitąmet. 1996 m. įstatyme buvo įtvirtintas LGK statusas, o įstatymas viršesnis už nutarimą.

J. Pugačiauskienė siūlo į suvažiavimą, vyksiantį balandžio 30 d., pakviesti GK vertėjų centrų vadovus ir Utenos pirminės kurčiųjų organizacijos pirmininkę bei daugiau LGK vertėjų – po 2 vertėjus, versiančius į gestų kalbą ir į lietuvių kalbą. Esą pernai girdintieji buvo nuskriausti.

Taip pat RV narė paviešino „Baltijos“ ir regioninės „Pūko“ televizijos sutikimą rengti bendrą projektą, pagal kurį kai kurios televizijų laidos būtų verčiamos į gestų kalbą.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ