| Respublikinės valdybos posėdyje | 2010 07 22 |
|
Rokiruotės „Atropoje“ RV liepos 8 d. posėdyje pirmuoju klausimu svarstytas Kauno UAB „Atropa“ direktorės R. Ramonienės prašymas nuo rugpjūčio 2 d. atleisti ją iš darbo. Prašymo motyvai yra asmeniniai. Į posėdį kartu atvyko „Atropos“ darbuotoja, kurią direktorė valdybai pristatė kaip savo siūlomą įpėdinę. Tai 42 metų vyresnioji buhalterė-finansininkė Dalia Kučinskienė. Įmonėje ji yra išdirbusi 24 metus. Yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, turi ekonomistės kvalifikaciją. Šiuo metu „Atropoje“ faktiškai atlieka trejopas funkcijas: finansininko, personalo vadybininko, taip pat atsakinga už ataskaitų ir kt. dokumentų pateikimą darbo biržai. Dėl moters energingumo ir patikimumo R. Ramonienė ir pasiūlė ją atsakingoms pareigoms. RV nariai nusprendė D. Kučinskienei naujose pareigose skirti trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį. Naujoji vadovė RV narių buvo įpareigota parengti ir kitame RV posėdyje pristatyti savo veiklos programą. Apsispręsta rinktis vadovą iš įmonės darbuotojų ir neskelbti konkurso laisvai darbo vietai užimti. Apsisprendimą sąlygojo karti patirtis: į konkursus ateina visiškai nežinomi žmonės, iš dokumentų neįmanoma nustatyti jų patikimumo ir sąžiningumo, todėl viską lemia jų gebėjimas sklandžiai rašyti ir save kuo geriau pristatyti. Ar D. Kučinskienė iš laikinosios direktorės taps nuolat einančią pareigas, valdyba spręs vėliau. Dėmesio centre – dar kartą „Elkada“ Apie kritišką padėtį Panevėžio kurčiųjų įmonėje RV posėdžiuose pastaruoju metu diskutuota ne kartą. Sudaryta darbo grupė net vyko į vietą aiškintis padėties. Jau atrodė, kad „Elkada“ neišliks rinkos sąlygomis, bankrutuos. Dėl to buvo svarstoma galimybė bendrovę restruktūrizuoti, likviduoti ir pan., o dar vėliau – palūkėti ir pažiūrėti, kas bus. Šįkart įmonės vadovas pristatė visiškai pasikeitusį įmonės vaizdą. Be kitų dalykų, RV nariai direktoriaus G. Gantarskio teiravosi, ar jis domėjosi nekilnojamojo turto pastarojo meto kainomis Panevėžyje ir ar apsimoka šiuo metu parduoti garažus, apie kuriuos kalbėta ankstesniuose RV posėdžiuose. Įmonės vadovas sakė kreipiąsis į dvi nekilnojamojo turto firmas, bet esą jos siūlo nerealiai žemą kainą – 200 litų už kvadratinį metrą (garažų plotas – 1400 kv. m). Direktoriaus nuomone, bet kokiu atveju parduoti pusdykiai neverta. Taip pat RV narių siūlymu G. Gantarskis įpareigotas kas ketvirtį valdybai ir LKD vyriausiajai finansininkei R. Sakalauskaitei pateikti balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą. Pajamų iš poilsio paskirstymas Prezidentės Romos Klečkovskajos siūlymu nuo šiol kurčiųjų reabilitacijos centrams, pardavusiems visus jiems skirtus kelialapius į poilsio namus „Varpelis“ Šventojoje, paliekama tam tikra suma nuo gautų lėšų. Patvirtintas štai tokios proporcijos: Vilniaus ir Kauno KRC, kurių lovų skaičius yra didžiausias, paliekama 5 lovų kainos suma, Panevėžio KRC – 3 lovų. Tikimasi, kad tai didins teritorinių organizacijų suinteresuotumą parduoti visus kelialapius. Pastato perspektyvoms numatyti – darbo grupė LKD centrinė būstinė Vilniuje, esanti Šv. Kazimiero g.3, tebelieka didelis Draugijos rūpestis. Prezidentė informavo, kad vis sunkiau atitikti pastato saugai keliamus reikalavimus ir gauti reikiamus leidimus tęsti patalpose veiklą dėl to, kad pastatas vis labiau yra, vis didesnius jo plotus apima pelėsis, apšvietimo, šildymo, kanalizacijos sistemos yra itin prastos būklės. O lėšų remontui nėra. Kyla komunalinių paslaugų kainos, bet finansavimas joms dengti iš biudžeto kitąmet numatomas mažinti. Pastatas prastai pritaikytas biuro reikmėms, todėl jame nėra galimybių didinti paslaugų kurtiesiems apimtis. Skaitytojams primename, kad maždaug prieš porą metų dalis kurčiųjų bendruomenės pasipriešino R. Klečkovskajos sprendimui pastatą senamiestyje parduoti ir už gautus pinigus statytis arba nusipirki patalpas ne centre, kur kainos būtų žemesnės. Kažkada netekusi galimybės veikti, dabar R. Klečkovskaja nenori viena prisiimti atsakomybės už esamą padėtį. Todėl pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri rūpinsis pastato ateitimi. Jos teikimu pasiūlyti, o valdybos nariams balsavus išrinkti darbo grupės nariai vilniečiai. Tai R. Klečkovskaja, A. Jasiūnas, V. Pivoras, M. Minkevičius, L. Vinickas. Diskutuota dėl LGK lektorių Kauno ir Panevėžio KRC direktorės maždaug prieš mėnesį atsiuntė Surdologijos centrui laišką, prašydamos rasti galimybių LGK lektorius miestuose įdarbinti ne pagal paslaugų, bet pagal darbo sutartis. Savo siūlymus vadovės įtikinamai motyvavo. Į posėdį kviesta Surdologijos centro direktorė N. Krasniauskienė atsakė į susirinkusiųjų klausimus ir diskutavo, nuo kada būtų galima tokius asmenis įdarbinti, ar jie turėtų pakankamą darbo krūvį ir pan. Tai yra svarbu kreipiantis į Neįgaliųjų reikalų departamentą (NRD) ir prašant leidimo įdarbinti Surdologijos centre darbuotojus, gyvenančius kituose miestuose nei veikia organizacija. Didžiausias kol kas trukdys imtis esminių pokyčių LGK mokymo bare - ES struktūrinių fondų lėšomis apmokytų lektorių skaičius ir išsilavinimas. Yra lektorių su aukštuoju išsilavinimu, bet jie turi darbą ir neketina jo keisti, o kiti lektoriai neturi tinkamo išsimokslinimo. Nenorėdama trukdyti posėdžio laiko J. Pugačiauskienė pasiūlė diskusiją pratęsti atskirai susirinkus KRC ir Surdologijos centro vadovėms. Kiti klausimai R. Klečkovskaja informavo, kad, atsižvelgiant į kurčiųjų poreikius, buvo kreiptasi į bendroves, prekiaujančias audiologine įranga, ir prašyta iš jų parduodamų techninės pagalbos priemonių surengti nuolatinę parodą kurtiesiems. Vadovė informavo, kad bendrovės atsisakė eksponuoti savo prekes be tiesioginių kontaktų su kurčiaisiais. Bet jos sutiktų rengti kilnojamąsias parodas, kuriose regioninės kurčiųjų bendruomenės būtų supažindintos su technologinėmis naujovėmis. Parodų pageidaujančios organizacijos paprašytos apie tai tiesiogiai informuoti LKD. Baltijos televizija pradėjo įgyvendinti projektą, kurį sudaro socialinių laidų, pavadintų „Ar kiekvienas laimingas?“, ciklas apie neįgaliuosius. Televizijos direkcijos pageidavimas – neįgalieji turi būti įdomios asmenybės, įrodžiusios, kad sugeba įsitvirtinti sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje. Prezidentė, suprasdama, kad tai yra puiki kurčiųjų integracijos į visuomenę priemonė, ragino KRC administracijas teikti projektui kuo įdomesnius, daug pasiekusius žmones. Taip pat vadovė ragino pradėti teikti informavimo ir konsultavimo paslaugas skaipo pagalba. Kurtiesiems toks bendravimas ypač patogus. KRC vadovės paprašytos pateikti patikslintą LKD narių skaičių rajonais, kuris iki šiol dažniausiai buvo skaičiuojamas ir dėl to nebuvo tikslus. Taip pat informuotos, kad rudenį LKD planuoja pirminių organizacijų vadovams surengti paraiškų rengimo NRD mokymus. Posėdyje pranešta apie rengiamą Lietuvos kurčiųjų istorijos leidinį. Manoma, kad tai bus išliekamosios vertės knyga įdomi ir reikalinga kurtiesiems. Kadangi leidinio rengimas ir leidyba nėra finansuojami biudžeto pinigais, paraginti visi bendruomenės nariai savo lėšomis prisidėti prie jo leidybos bei ieškoti privačių rėmėjų. Nijolė KRASNIAUSKIENĖ | |
Naujienos
