|
Projektą finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija per EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus ir iš dalies finansuoja Lietuva.
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimas Lietuvoje“ projektą „Lietuvos kurčiųjų draugijos organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimas „Tobulėkime kartu“, apie kurį jau buvo rašyta ankstesniuose „Akiračio“ numeriuose, viena iš numatytų veiklų buvo planuojama Lietuvos kurčiųjų draugijos organizacijų vadovų pažintinė ir drauge mokomoji kelionė į Airiją. Vykdant projektą iškilo netikėtų sunkumų su Airijos partneriais, todėl kelionė buvo pakeista kelione į Suomiją bei Estiją. Suderinus su šių šalių partneriais mokymų programą kovo 14 – 18 dienomis įvyko 10 LKD atstovų vizitas į Suomiją bei Estiją.
Mokymų tikslas – susipažinti su Suomijos bei Estijos kurčiųjų draugijų darbo organizavimu, naujovėmis. Mokymų dalyviai buvo LKD organizacijų vadovai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Utenos bei Alytaus (iš viso 10 žmonių). Projekto vadovės bei mokymų organizatorės Svetlanos Litvinaitės manymu, „svarbu, kad LKD vadovai mąstytų vienodai ir vienodai matytų ateities perspektyvas. Tik bendras kryptingas darbas gali duoti teigiamų vaisių organizacijai ir jos tobulėjimui“.
Suomijos patirtis
Persikėlus keltu į Suomiją pajutome dar gan gilią žiemą. Pasak suomių, jie patys neatsimena tokios snieguotos žiemos. Pirmiausia mus nustebino Suomijos kurčiųjų draugijos patalpos, kurias šeimininkai vadina „Šviesos rūmais“. Patalpos išties labai šviesios ir idealiai pritaikytos darbui: siauri koridoriai, daugybė jaukių ir talpių kabinetų. Pastate įsikūrusios įvairios kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų organizacijos, gestų kalbos mokymo centras, baseinų bei pirčių kompleksas, teatro salė, valgykla. Bendras patalpų plotas - per 4000 kv. m. Pastate labai saugu, jame įdiegta kodų ir kortelių sistema. Į jį gali patekti tik darbuotojai. Svečiai turi kreiptis į informacijos centrą ir jiems iškviečiamas pageidaujamas žmogus.
Suomijos kurčiųjų draugijos visoje šalyje esančiose atstovybėse dirba apie 100 darbuotojų. Apie 30 proc. darbuotojų - kurtieji. Likusieji yra girdintieji, tačiau visi privalo mokėti gestų kalbą. Draugija aptarnauja apie 2600 kurčiųjų. Tikslus kurčiųjų skaičius šalyje nežinomas, tačiau, manoma, kad jų yra apie 5000. Į draugijos narius priimami kurtieji nuo 16 metų. Į draugiją priimami tik mokantieji gestų kalbą. Nemokantys stoja į prigirdinčiųjų draugiją. Pastaruoju metu kurčiųjų skaičius sparčiai mažėja dėl kochlearinių implantų operacijų, kurios Suomijoje atliekamos nemokamai.
Kurtieji invalidumo išmokas gauna nuo 16 iki 65 metų nepriklausomai nuo to, ar kurtysis dirba, ar ne. I grupė Suomijoje laikoma lengva, II - vidutine, o III - sunkia negale. Kurtiesiems suteikiamos nuo III iki I neįgalumo grupės.
Draugijoje teikiamos tik specifinės kurtiesiems reikalingos paslaugos. Yra įkurti 3 paslaugų skyriai:
1. Abilitacijos skyrius (paslaugos, kultūrinė veikla).
2. Organizacijos skyrius.
3. Įdarbinimo skyrius.
Abilitacijos skyriuje dirbantys socialiniai darbuotojai teikia informavimo, konsultavimo paslaugas. Taip pat prie skyriaus veikia profesionalus kurčiųjų teatras „Totti“ (jame dirba 10 profesionalių aktorių) bei kultūros skyrius, kuris rūpinasi švenčių organizavimu visoje Suomijoje. Kaip ir Lietuvoje, Suomijoje organizuojama kurčiųjų meno šventė, tik ji rengiama kas 2 metus. Švietimo ir gerovės poskyris dirba su jaunimu ir suaugusiais kurčiaisiais.
Organizacijos skyrius dirba keturiuose Suomijos regionuose ir rūpinasi pirminių mažų organizacijų rajonuose veikla. Darbuotojai padeda įkurti naują organizaciją, ja rūpintis, padeda spręsti organizacijų valdymo problemas. Suomijoje didelis dėmesys skiriamas organizacijų veiklai.
Įdarbinimo skyrius rūpinasi kurčiųjų įdarbinimu. Ten dirbantys specialistai padeda kurtiesiems rasti darbą, vykdo mokymus, teikia profesinio orientavimo paslaugas, moko rašyti gyvenimo aprašymą, dalyvauti pokalbyje su darbdaviu.
Dirbantieji kurtieji, kaip ir girdintieji, turi priklausyti profesinei sąjungai, kuriai moka 2 proc. nario mokestį. Šie pinigai kaupiami tam, kad netekus darbo vietos profsąjunga galėtų mokėti bedarbio pašalpą 500 dienų. Per tą laiką įdarbinimo tarnyba bei pats klausos negalės asmuo ieško kitos darbo vietos. Jos neradus toliau bedarbio šalpą moka valstybė. Kaip teigia patys suomiai, šiuo metu labai sunku susirasti darbo, nes ir jie stipriai jaučia ekonominį nuosmukį“.
Suomijos kurčiųjų draugijos skyriai vienas nuo kito gana nutolę, tačiau tarp jų nuolat vyksta bendravimas vaizdo konferencijomis. Tik retkarčiais skyrių vadovai, dirbantys sostinėje, vyksta į regionus susitikti su darbuotojais. Skirtingų skyrių darbuotojai kas mėnesį susitinka su kolegomis ir aptaria probleminius klausimus.
Organizacijoje griežtai laikomasi pavaldumo taisyklių. Kurtieji, turintys skundų, visų pirma pateikia juos raštiškai žemiausios grandies darbuotojams, ir jei jie nepajėgūs išspręsti, skundas perduodamas aukščiau. Kurčiųjų draugijos valdybą pasiekia tik išskirtiniai klausimai.
Suomijos kurčiųjų draugija finansuojama skirtingai nei Lietuvos. 80 proc. lėšų gaunama iš Azartinių lošimų asociacijos. Per metus draugija gauna apie 4 milijonus eurų. Likusius 20 proc. gauna iš įvairių ministerijų remiamų programų. Kaip teigė patys draugijos atstovai, jie negarantuoti, kuriam laikui azartinių lošimų asociacija rems tik kurčiuosius. Pasak jų, gaunamų lėšų vis vien nepakanka.
Suomijoje kompensacinė technika skiriama nemokamai kurtiesiems, tereikia įrodyti poreikį. Galima gauti net asmeninį kompiuterį, tačiau šeimai - tik vieną. Mobilieji telefonai neskiriami, kadangi visi kurtieji gali juos nusipirkti.
Suomijoje veikia dar ir paslaugų centrai, kurie teikia socialines paslaugas kurtiesiems. Šie centrai yra privatūs, tačiau paslaugos yra apmokamos iš savivaldybių biudžeto. Į šiuos centrus kreipiasi kurtieji, kuriems reikalinga sudėtingesnė pagalbą (priežiūra namuose ir pan.) Šiuose centruose dirba darbuotojai, mokantys gestų kalbą ir galintys teikti paslaugas kurtiesiems. Suomijos kurčiųjų draugija glaudžiai bendradarbiauja su šiais paslaugų centrais ir derina paslaugų rūšis.
Suomijos kurčiųjų draugija turi savo naujienų skyrių, kurie leidžia kurčiųjų biuletenius bei informaciją gestų kalba. Suomijoje atsisakyta tradicinio laikraščio, jis yra pakeistas DVD formatu platinamu leidiniu. Informacija kurtiesiems filmuojama specialioje studijoje, įrašoma į DVD ir platinama paštu prenumeratoriams. Filmuojamos ne tik žinios, bet ir laidos vaikams, senjorams, serialai, kuriuose vaidina patys kurtieji. Buvome sužavėti studijos dydžiu ir darbuotojų profesionalumu. Visi 7 studijos darbuotojai yra kurtieji.
Kelioms valandoms susitikome su Suomijos kurčiųjų draugijos prezidentu Markku Jokinenu, kuris kartu yra ir Pasaulio kurčiųjų federacijos prezidentas. Ši federacija įsikūrusi Suomijos kurčiųjų draugijos patalpose ir yra iš dalies jos išlaikoma. Prezidentas pristatė mums naujausią ir labiausiai aptariamą Europoje Neįgaliųjų teisių konvenciją bei jos įtaką kurčiųjų gerovei visoje Europoje. Žmonių teisių paskaita buvo išties naudinga, kadangi Lietuvos atstovai dar nepakankamai susipažinę su konvencijos nuostatomis ir jos teikiamomis galimybėmis.
Vertimo paslaugos Suomijoje
Domėjomės viskuo, tad, be abejo, negalėjome apeiti svarbaus kurtiesiems klausimo - gestų kalbos vertimo paslaugų.
Suomijoje yra 800 vertėjų su vertėjo išsilavinimu, iš jų dirba 400. Vidutiniškai vienam vertėjui tenka 10 kurčiųjų. Paslaugos yra nemokamos, už jas moka savivaldybė, kurioje buvo suteikta paslauga. Paslaugos teikiamos darbo dienomis nuo 7 iki 21 valandos 2 pamainomis. Pagal įstatymą vienam kurčiajam priklauso per metus 180 valandų nemokamų paslaugų. Prireikus daugiau, jis tiesiog rašo prašymą ir paslauga toliau skiriama nemokamai. Paslaugos teikiamos pagal išankstinę registraciją. Kurčneregiai turi kitas vertėjas. Vertimo paslaugos teikiamos 3 lygmenimis: savivaldybių (kai savivaldybėje įdarbinami vertėjai), privačių vertėjų centrų ir savarankiškai dirbančių vertėjų.
Yra įkurta gestų kalbos vertėjų asociacija, kuri gina vertėjų teises. Tuo tarpu pati kurčiųjų draugija yra įsteigusi savo „advokato“ etatą, kuris gina kurčiųjų teises dėl vertimo. Kurčiųjų draugija rūpinasi, kad kurčiųjų poreikiai būtų tenkinami kokybiškai, o kurčiųjų bendruomenė galėtų teikti savo pastabas ir pasiūlymus vertėjų asociacijai. Be to, šis atstovas sprendžia ir asmeninius kurčiųjų skundus dėl vertimo paslaugų.
Šių metų rugsėjo 1 d. Suomijoje įsigalios naujas gestų kalbos vertimo įstatymas, kuris aiškiai nustatys vertimo ribas, apimtis. Bus įsteigti 4 koordinaciniai paslaugų centrai, kurie priims užsakymus iš kurčiųjų ir juos perskirstys pagal sudėtingumą, tinkamiems vertėjams ir į tinkamus regionus. Naujovė ta, kad dabar kurtiesiems vertimo paslaugos bus teikiamos ir kelionių metu (tiek verslo, tiek poilsio). Visas išlaidas apmokės savivaldybės. Teikiantiems paslaugas vertėjams nereikia pildyti užsakymo lapelių. Tačiau jie turi pranešti žodžiu, kiek laiko teikė paslaugą. Visų užsakymų informacija kaupiama ir jos pagrindu skiriami atlyginimo priedai, kurie priklauso nuo išsilavinimo, darbo stažo ir užsakymų skaičiaus per mėnesį. Visi vertėjai gauna vienodą minimalų atlyginimą, tačiau skiriasi jų priedai.
Vertimo paslaugos teikiamos ir nuotoliniu būdu, taip pat internetu, naudojant kamerą.
Vertėjai rengiami trijose aukštosiose mokyklose 4 metus. Vienos aukštosios mokyklos filialas įsikūręs Suomijos kurčiųjų draugijos patalpose.
Lietuvos delegacijos atstovai žavėjosi Suomijos sistema, tačiau, pačių suomių nuomone, jie prie šių gerovių ėjo 30 metų. Tad Lietuvos pasiekimai dar ateityje, svarbu išvengti kitų padarytų klaidų.
Estijos kurčiųjų draugija
Grįždami į Lietuvą susitikome su Estijos kurčiųjų draugijos atstovais bei pasidomėjome dabartine padėtimi šioje šalyje. Sužinojome, kad ji Estijoje kol kas blogesnė nei Lietuvoje. Kurčiųjų draugijos įmonės bankrutavo, draugijos finansavimas labai mažas. Susitikę su Estijos kurčiųjų draugijos prezidentu Tiitu Pappu sužinojome ir apie vertimo paslaugų organizavimą. Vienam asmeniui vertimo paslaugos ribojamos iki 16 val. per metus. Prireikus papildomų paslaugų kurčiasis už jas privalo mokėti. O kainos labai aukštos. 1 valanda kainuoja apie 30 eurų. Todėl kurtieji stengiasi valandų neviršyti ir vertimui pasitelkia giminaičius, draugus. Paslaugos teikiamos griežtai - tiek, kiek buvo užsakyta. Pasibaigus laikui vertėjas atsistoja ir išeina. Kurtieji tuo labai piktinasi.
Tačiau išgirdome, kad Estijoje sėkmingai įgyvendintas Estijos kurčiųjų draugijos ir Nacionalinės televizijos projektas, kurio metu pradėtos transliuoti žinios gestų kalba, jos rengiamos pačių kurčiųjų. Nuvykome į Estijos nacionalinę televiziją ir susipažinome su kurčiaisiais diktoriais, projekto vadovais ir rengėjais.
Europos Sąjungos finansuoto projekto lėšomis buvo parengti ir išmokyti 6 profesionalūs kurtieji diktoriai. Jie buvo mokomi 6 mėnesius pagal specialią mokymų programą. Pasibaigus mokymams 2 diktoriai palikti dirbti nacionalinėje televizijoje ir kasdien rengia 6 minučių žinias gestų kalba. Jie patys parenka įdomius reportažus, juos montuoja ir parengia tekstus. Žinios pateikiamos gestų kalba ir įgarsinamos.
Diktoriai išlaikomi nacionalinės televizijos, jie pakeitė anksčiau dirbusius vertėjus. Pasak televizijos atstovų, papildomų išlaidų jie nepatiria, mat tai, kas buvo mokama vertėjams, dabar mokama kurtiesiems diktoriams. Žinios skaitomos tiesiogiai.
Ši naujovė perimta iš Suomijos kolegų, kurie tokias žinias skaito jau daug metų.
Lietuvos kurčiųjų draugijos domėjimasis šiuo projektu buvo natūralus, kadangi jau daug metų siekiama pakeisti situaciją Lietuvoje.
Mokymų dalyviai pripažino, kad kelionės metu gautos žinios buvo labai naudingos ir sukėlė daug naujų minčių, kokiu keliu eiti siekiant Lietuvos kurčiųjų draugijos tobulėjimo. Visa kelionė įgyvendino pagrindinį vykdomo projekto tikslą – tobulėti kartu.
LKD Prezidentė Roma Klečkovskaja
Projekto koordinatorė Svetlana Litvinaitė
Projekto dalyvė Inga Minkevičienė
 |
| Mokymų dalyviai - LKD organizacijų vadovai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Utenos bei Alytaus. |
|
