Naujienos

Pradėta ruoštis Tarptautinei kurčiųjų dienai

Rugpjūčio 26 d. RV posėdyje aptartas Tarptautinės kurčiųjų dienos paminėjimas. Šiemet kurtiesiems svarbią datą nutarta paminėti rugsėjo 25 d. taikiomis eitynėmis Vilniuje nuo Arkikatedros aikštės Gedimino prospektu iki Vyriausybės rūmų, esančių V. Kudirkos aikštėje. Taip pat numatoma organizuoti spaudos konferenciją Seime. Šįkart pasirinkta ne kurčiųjų buveinė siekiant kurčiųjų problemas kuo plačiau paviešinti. LKD vadovybė nusprendė valdžios atstovams ir žurnalistams skirtame renginyje stengtis atkreipti dėmesį į šias opias kurtiesiems problemas: informacijos neprieinamumą, negalėjimą naudotis 112 pagalbos telefono numeriu, sporto veiklos trukdžius, LGK vertimo paslaugų ribotumą. Posėdyje dalyvavę teritorinių valdybų vadovai paraginti agituoti savo žmones gausiai dalyvauti eitynėse ir taip prisidėti prie savo problemų sprendimo. Taip pat buvo aptarti finansiniai ir organizaciniai eitynių aspektai.

Ar visos pirminės sieks juridinio statuso?

Dėl numatytos bendruomeninių projektų finansavimo tvarkos keitimo mūsų pirminėms organizacijoms gana greitai teks apsispręsti, ar savo rajone jos pačios ryšis tvarkyti savo organizacijos reikalus, ar liks prie teritorinių valdybų. LKD prezidentė R. Klečkovskaja aiškino, kad tos pirminės, kurios įregistruos savo įstatus savivaldybėje, pačios taps atsakingos už bendruomeninio projekto rengimą, gynimą bei jo įgyvendinimą. Vadovė nerimavo, kad daugelio atokių rajonų, kuriuose kurčiųjų reikalams atstovauja silpni specialistai, veikla ateityje gali smarkiai nukentėti. Prastai parengtos paraiškos gali būti savivaldybių nefinansuojamos ir tuomet tokio rajono kurtieji liktų be jokių remiamų veiklų. Kitaip tariant, jų interesams atstovautų sveikieji savivaldybių atstovai. Tuo atveju, kai organizacijos neįteisintų jokio juridinio statuso, jos liktų prie stambesnių kurčiųjų organizacijų – teritorinių valdybų, kaip tai daugeliu atvejų buvo anksčiau. Tuomet pastarosioms reikėtų savo biudžetuose daugiau numatyti lėšų komandiruotėms. Dažnas važinėjimas į rajonus taps svarbia jų funkcija.

Posėdyje kalbėjusi vadovė taip pat įspėjo, kad stambiosios teritorinės valdybos turi rengtis veiklų ir finansiniam patikrinimui. Neįgaliųjų reikalų departamentas atsakingai pažiūrėjo į liepos 22 d. susitikime išsakytą skundą, kad didžiosios mūsų organizacijos, anksčiau organizavusios veiklas iš daug gausesnių lėšų, nepajėgs išsiversti iš nuo 2010 metų numatomų skirti 200 tūkst. litų sumos. Tuomet buvo guostasi, kad 200 tūkst. litų per metus reikia vien darbuotojų atlyginimams, o kur dar visos kitos išlaidos – kanceliarinės, komunaliniai mokesčiai, kompiuterių priežiūra, komandiruotpinigiai, ekspertų samdymas ir kt.

Taip pat posėdyje užsiminta, kad ateityje gali vietoj teritorinių kurčiųjų reabilitacijos centrų vėl svarbesnį vaidmenį įgyti teritorinės valdybos.

R. Klečkovskaja neslėpė, kad aptariamu klausimu kertasi Lietuvos valdžios ir neįgaliųjų organizacijų interesai. Pvz., Vyriausybės, SADM vadovų nuomone, suteikus daugiau finansinių galimybių rajonams, jie sustiprės. Rajonuose gyvenančių neįgaliųjų galimybės pamažu susilygins su centre gyvenančių neįgaliųjų. Neįgaliųjų organizacijų atstovai teigia, kad tai metų metais tobulinto tinklo sunaikinimas. Atokiuose rajonuose gyvena daugiausia senyvo amžiaus žmonės, jų nedaug, jie išsibarstę, neaktyvūs, turi mažai visuomeninių interesų. Toks lėšų perdalijimas, neįgaliųjų vadovų nuomone, visiškai neefektyvus ir dar susilpnina branduolius, besitelkiančius rajonų centruose. Jei anksčiau stambiosios neįgaliųjų organizacijos, turėdamos daugiau finansinių galimybių, visaip rėmė savo mažų rajonų narius: juos pasiimdavo į pažintines keliones, rengdavo joms išvažiuojamuosius koncertus, pagal galimybes organizuodavo užimtumo būrelius, padėdavo susitvarkyti buitį, tai dabar, stokodami lėšų savo, rajonų centrų gyventojų veikloms, jie to negalės daryti.

Skubinama grąžinti lėšas į biudžetą

R. Klečkovskaja nerimauja ir dėl to, kad LKD skubinama grąžinti beveik 100 tūkst. esą Šiaulių TV naujai įsigytam pastatui neteisėtai panaudotų lėšų. Vadovė tvirtino, kad ji anksčiau turėjo vilčių, kad suma ketveriems metams bus išdėliota nuo mažesnės iki didžiausios pabaigoje. Deja, NRD reikalauja kasmet mokėti proporcingai – po beveik 25 tūkst. litų. Vilties, kad grąžinti lėšų į biudžetą neteks, beveik nelieka, nors vadovė neslėpė, kad žygių dėl sprendimo pakeitimo daroma.

Omnitel vilionės ir TEO pasiūlymai

LKD vadovybė, šią vasarą apsilankiusi Lietuvos mobilaus ryšio operatorės „Omnitel“ būstinėje priekaištavo jos atstovams dėl brangių paslaugų. „Omintel“ atstovai, išklausę pastabas, pažadėjo padaryti nuolaidų, jei visos Lietuvos kurčiųjų organizacijos ir pavieniai asmenys grįš į „Omnitel“ tinklą. Pastaruoju metu dalis kurčiųjų dėl aukštų „Omnitel“ įkainių iš tikrųjų perbėgo į kitus mobiliojo ryšio tinklus ir susisaikstė su jais sutartimis. Nutraukus sutartis anksčiau laiko, žinia, tektų mokėti baudas. Tad R. Klečkovskaja siūlė teritorinių organizacijų vadovams grįžus namo pasitarti su savo nariais, ar jie suinteresuoti pasinaudoti „Omnitel“ pasiūlymu, o vėliau kartu priimti sprendimą.

Susirinkusieji informuoti, kad AB TEO LT artimiausiu metu ketina pritaikyti informacijos telefoną Nr. 118 kurčiųjų reikmėms. Tiesa, kurtiesiems gali būti skirtas atskiras informacijos telefonu numeris, bet paslauga bus tokia pat, kaip girdintiesiems. Žinoma, išskyrus tai, kad bus užklausiama ir atsakoma raštu trumposiomis žinutėmis. LKD įspėja, kad šiuo numeriu teikiama paslauga yra mokama. Kad nepiktnaudžiautų informacijos linija girdintieji asmenys, ketinama visus kurčiųjų bei jų šeimos narių mobiliuosius numerius suvesti į registrą ir reaguoti į žinutes būtent iš šių numerių. Kurį laiką, kol nebus pritaikyta 112 pagalbos linija, žadama, kad kurtieji, parašę žinutę informacijos telefono numeriu, taip pat galės iškviesti greitąją pagalbą, policiją ar ugniagesius.

Turėtų keistis tvarka „Varpelyje“

Dalis šią vasarą poilsiavusių Šventosios poilsio namuose „Varpelis“ nepatenkinti ten esama tvarka ir švara. Esą atvykusi kita pamaina randa apšniaukštas virtuves, neplautus indus arba jų visai neranda, netvarkytus kambarius ir pan. Valdyba apsisprendė daugiau atsakomybės pareikalauti iš „Varpelio“ atsakingos darbuotojos J. Landsbergienės. Ji turėtų ne priimti iš išvykstančiųjų raktą savo patalpose, bet ateiti į kiekvieną kambarį ir įsitikinti, ar tvarkingas patalpas palieka išvykstantys poilsiautojai. Lygiai taip turėtų sutikti ir atvykstančius – palydėti juos į jų kambarį, o ne tik įduoti raktą ir patalynės komplektus.

TV pirmininkės įsipareigojo su savo žmonėmis pakalbėti ir apie buities kultūrą. Juk savo namuose tvarkomės ir laikomės bent minimalios tvarkos. Taip turėtume elgtis ir nuvykę poilsio, gerbti tuos, kurie gyvens po mūsų.

„Elkados“ prašymas sukėlė ginčų

Panevėžio įmonės direktorius G. Gantarskis atsiuntė prašymą akcininkams. Jo esmė -leisti tenkinti AB „Ūkio bankas“ sąlygas. Dar prie buvusio direktoriaus A. Motekaičio iš banko buvo paimtas 60 tūkst. litų kreditas netikėtiems atvejams. Tai yra šiaip šiais pinigais nebuvo naudojamasi. Bet, pvz., įmonė pritrūkdavo apyvartinių lėšų, iš šios sąskaitos būdavo išimamos reikalingos sumos. Po to vėl atidedamos. Bet dabar, krizės laikotarpiu Ūkio bankas pareikalavo už paskolą papildomų garantijų – įkeisti bankui dalį gamybinių pastatų. Daugiausia nerimo RV nariams sukėlė užstato nelygiavertiškumas. Už 60 tūkst. litų pareikalauta bent kelis kartus vertingesnio užstato. RV nariai ilgai diskutavo, kol galų gale išsiaiškino, kad dabartinėmis sąlygomis banko reikalavimų sušvelninti nepavyks. Buvo pateikta pavyzdžių, kad nepagrįstao didelių užstatų jie reikalauja ir iš kitų savo klientų. Tad valdyba „Elkadai“ davė leidimą tenkinti banko reikalavimus ir paskolą išsaugoti ateičiai.

Gausybė paramos prašymų

Valdybos nariai skėsčiojo rankomis, nežinodami, kaip susitvarkyti su daugybe prašymų skirti lėšų. „Akiračio“ redakcija atsidūrė sunkioje padėtyje dėl to, kad sulūžo kompiuterinė technika. Rugpjūtį vos pavyko išleisti eilinį laikraščio numerį, kol kas neįmanoma prieiti prie nuotraukų archyvo. Valdyba skyrė lėšų naujai technikai įsigyti – 650 litų.

Kalbėdami apie laikraštį nariai nesutarė, ar reikia branginti laikraštį. Vieniems atrodė, kad 12 litų metams su pristatymu yra per mažai. Kiti pabrėžė, kad kurtiesiems laikraštis – tai informacijos prieinamumo užtikrinimas, todėl nereikėtų dar labiau finansiškai neįgalių žmonių skriausti. Posėdyje dalyvavę jaunimo atstovai siūlė „Akiratį“ skaityti LKD interneto svetainėje. Esą taip jis nieko nekainuos. Dar kiti ragino įvesti prisijungimo prie svetainės mokestį. Redaktorė G. Karklienė prašė valdybos artimiausiame RV posėdyje apsispręsti dėl kitų metų „Akiračio“ kainos. Vėliau diskusija pakrypo laikraščio tematikos ir nuotraukų didumo link. Tai yra dalykai dėl kurių kurtieji nuo pat leidinio įsteigimo niekaip nesutaria, o redakcija nežino, kaip suderinti visų skaitančiųjų poreikius.

Sporto klubas „Gestas“, negalėdamas atsiskaityti už paslaugas su viena akcine bendrove, taip pat prašė 800 litų paskolos, kol sulauks finansavimo iš Vilniaus m. savivaldybės. Tačiau Asociacijų įstatymas Draugijai tokios galimybės nenumato. Tad paskola, paaiškino RKRC buhalterė R. Sakalauskaitė, negali būti skirta.

Buvo gautas panevėžietės prašymas apmokėti visą ar dalį pavogto klausos aparato kainos. Valdyba apsisprendė šio prašymo netenkinti, o ateityje iš teritorinių valdybų apskritai panašių prašymų nepriimti. Rekomenduota LKD narių prašymus dėl paramos svarstyti organizacijose pagal jų gyvenamąją vietą. Jie pagal galimybes gali būti tenkinami, jei organizacija turi sukaupusi LKD nario mokesčio ar fizinių asmenų pajamų mokesčio lėšų. Nuo šiol LKD tenkins tik svarbiausius LKD organizacijų poreikius, o visas kitas lėšas kaups augantiems komunaliniams mokesčiams apmokėti.

Patenkinti Marijampolės ir Telšių kurčiųjų draugijos „Tyla“ prašymai paramai gauti. Marijampolei skirta 3 tūkst. litų, kadangi šiemet organizacija iš NRD gavo tokią sumą, kad darbo užmokestį galėjo sumokėti darbuotojams tik už 8 metų mėnesius. 1,5 tūkst. litų skirta „Tylai“ patalpų, ryšių ir kt. išlaidoms apmokėti.

V. Valiauga ragino privalomąja tvarka kasmet paimti dalį lėšų, gautų už patalpų nuomą, iš įmonių. Kitaip esą Draugijai ateityje išties bus striuka. R. Klečkovskaja atkreipė LKJO prezidento V. Pivoro dėmesį į tai, kad jaunimas nemoka LKD nario mokesčio Vilniaus KRC.

Paremtas Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas. Olimpiečiams RV skyrė 10 tūkst. litų. Tačiau nenutylėta, kad sportininkai vieninteliai iš Lietuvos kurčiųjų tarptautinių pergalių atveju gauna didelius honorarus, bet nė vienas iki šiol neparėmė LKD jokia suma. Ateityje Sporto komitetui pasiūlyta kaupti iš tokių honorarų pagalbos fondą. Tuomet į kas ketverius metus vykstančias Kurčiųjų olimpines žaidynes jie esą galės vykti patys pasirūpinę savimi.

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ