Naujienos

Darbo paieška sunkmečiu - nelengva užduotis. O jeigu žmogus turi klausos negalią, ir beveik niekas nesupranta jo gimtosios, tai yra, gestų kalbos? Ne vienas sveikasis, linkęs pavirkauti dėl kasdienių sunkumų, ko gero, nenorėtų keistis vietomis. Nevyriausybinė organizacija Lietuvos kurčiųjų draugija vienija per 7,5 tūkst. kurčiųjų bei atstovauja apie 30 tūkst. neprigirdinčiųjų. Tai – didelis būrys darbščių ir nagingų žmonių – puikių stalių, siuvėjų, konsultantų, socialinių darbuotojų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių ne visuomet gali rasti darbo.

Lietuvos kurčiųjų draugijoje jau antrus metus įgyvendinamas kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų integracijos į darbo rinką Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Darbo link“ – tarpininkavimo paslaugų įdarbinant asmenis su klausos negalia plėtra.“

Dirbti – prieinama kiekvienam

Projektui įsibėgėjus ir metams apsisukus tęsiant projekte numatytas veiklas gegužės 27 dieną organizuota Apvaliojo stalo diskusija, skirta apžvelgti ir pristatyti projekto pasiekimus valdžios atstovams, imtis tolimesnių veiksmų. Diskusijos metu projekto koordinatorė Danguolė Michelevičienė teigė, kad šis projektas suteikė realią galimybę pratęsti ankstesnįjį – Equal iniciatyvos projektą, kuriame, kaip laboratorijoje, buvo sukurtas žmonių su klausos negalia įdarbinimo tarpininkaujant modelis. Pagal Equal projektą Vilniaus apskrityje per dvejus metus buvo įdarbinta 118 žmonių. „Tai buvo puiki galimybė pamatyti, kokios pagalbos reikia neįgaliesiems, siekiant palengvinti jų integraciją į darbo rinką, kaip veikia tarpininkavimo modelis, kokią naudą iš to turi žmonės“, - sako D. Michelevičienė. – „Mūsų įgyvendinamo projekto tikslas - pasiekti, kad kurčiųjų įdarbinimo sistema veiktų visoje Lietuvoje, ir per trejus projekto vykdymo metus pasiekti, kad 300 asmenų su klausos negalia būtų įdarbinta, o įdarbinimo tarpininkų, psichologo, teisininko paslaugomis galėtų pasinaudoti dar 600 asmenų. Jaudinomės, kad krizė gali sukliudyti, tačiau dabar galime pasidžiaugti, kad reikalai sėkmingai juda į priekį.“

Kai gimtoji kalba – gestų...

Darbo biržai sudėtinga įdarbinti žmones su klausos negalia ne tik dėl darbo vietų stokos apskritai, bet ir todėl, kad nepakanka vertėjų iš gestų kalbos. Ieškant darbo skelbimų, tariantis dėl susitikimo su darbdaviu, bendraujant su juo, pildant įvairiausius dokumentus, neįgaliajam žmogui būtina gestų kalbos vertėjo ir konsultanto pagalba. Kai jos stinga, žmogus patiria ne tik socialinių, bet ir psichologinių problemų. Vilniuje, Kaune yra palyginus nemažai socialinių įmonių, todėl darbo rasti lengviau ir neįgaliesiems, labai sudėtinga Lietuvos regionuose, kur pastaraisiais metais tiesiog klesti bedarbystė.

Apskritojo stalo diskusijoje apie projekto vykdymą dalyvavusi Lietuvos darbo biržos atstovė Vilija Sanajevienė pažymėjo, jog nuo 2002 iki 2010 metų įregistruotų darbo biržose neįgaliųjų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 3 kartus, ir nepaisant įvairių priemonių – mokymų, perkvalifikavimo, darbo klubų, subsidijuojamų darbo vietų kūrimo, viešųjų darbų ir t.t., nedarbo problema išlieka gana aštri.
Be abejo, padedant kurtiesiems įsidarbinti, didžiausią darbą atlieka įdarbinimo tarpininkai. Jie padeda kurčiajam apsispręsti dėl darbo vietos, tinkamai įvertinti savo jėgas, prisistatyti darbdaviui ir bendradarbiams. „Daugelis kurčiųjų fiziškai sveiki žmonės, jiems atrodo, kad viską gali, tačiau ne vienam būna sunku apsiprasti su aplinka, kurioje negali susikalbėti gestų kalba. Todėl jie visuomet džiaugiasi darbu įmonėse, kuriose jau yra tam tikra kurčiųjų bendruomenė“, - pasakoja vyresnioji įdarbinimo tarpininkė Sigita Astrauskaitė. Lietuvos kurčiųjų draugija su dėkingumu mini UAB „BLITZ.LT“, SKY Chem“, A&RS GROUP”, “VIKADA”, “Languva”, “Pakvil”ir kt. įmones, kurios suteikia daug darbo vietų žmonėms su klausos negalia.

Siekiama modernumo ir efektyvumo

Projekto vykdytojai dideles viltis sieja su projekte numatyta parengti duomenų baze, kuri jau netrukus bus baigta kurti ir veiks visoje Lietuvoje. „Turime labai daug duomenų apie darbo ieškančius klientus visoje Lietuvoje, tačiau didėjant kleintų srautui vis sunkiau susekti jų migraciją, įdarbinimo pasiekimus,“ – sako Danguolė Michelevičienė.

„Esame numatę ir mokymus sunkumų įsidarbinti turintiems kurtiesiems. Keldami jų motyvaciją stengsimės parengti ir audiovizualinius klipus apie norinčius įsidarbinti žmones, kad su jais iš anksto galėtų susipažinti darbdaviai. Šie pristatymai bus talpinami į duomenų bazę prie žmogaus duomenų kaip pagalbinės motyvacinė priemonė“ – teigė Danguolė Michelevičienė.

„Įdarbinimo tarpininkai nėra ruošiami jokiuose universitetuose, - komentuoja LKD viceprezidentė Svetlana Litvinaitė, - todėl turime suteikti reikiamų kvalifikacijų šias paslaugas teikiantiems darbuotojams. Plėtojant tarptautinius ryšius, įdarbinimo tarpininkai kels savo kvalifikaciją ne tik projekto seminaruose Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Olandijoje. Specialiai jiems kuriamos naujos mokymų programos“.

Keisti visuomenės nuostatas

Projektas „Darbo link“ – tarpininkavimo paslaugų įdarbinant asmenis su klausos negalia plėtra.“ siekia ir dar vieno labai svarbaus tikslo – prisidėti prie pozityvių visuomenės nuostatų klausos negalią turinčių žmonių atžvilgiu, neįgaliųjų diskriminacijos mažinimo.
Šiam tikslui projekte numatyta sukurti socialinės reklamos klipus ir juos transliuoti per televiziją. „Juk neįgalieji – tai mūsų kaimynai, bendradarbiai ir artimieji, kurių mes kartais nepastebime arba netgi bijome. Socialinė reklama turėtų perteikti žinią – „Atraskime vieni kitus. Dirbkime kartu“, - komentuoja Danguolė Michelevičienė.

„Turime dar labai svarbų mums visiems siekį – kad su projektu viskas nesibaigtų, kad Lietuvoje realiai pradėtų veikti kurčiųjų įdarbinimo per darbo tarpininkus sistema“, - sako Danguolė Michelevičienė. – „Juk neįgalieji – tai didelė mūsų visuomenės dalis, kaip ir sveikieji, norintys jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais ir prisidėti prie jos gerovės kūrimo. Šiuolaikinėje valstybėje turi veikti teisinio reguliavimo ir socialinių paslaugų sistema, kuri padėtų jiems tų tikslų pasiekti. Tai liečia jų užimtumą. Šiuo metu veikianti užimtumo rėmimo sistema nėra labai efektyvi, ypač kurtiesiems, kurie reikalauja specialių žinių darbui su jais. Šiuometinės darbo biržos nepajėgia efektyviai teikti darbo paieškos paslaugų dėl didelių bedarbių srautų bei dėl darbo su neįgaliaisiais specifikos“.

Surengtas pirmasis Apskritasis stalas, kuriame dalyvavo atstovai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Kristina Ščerbickaitė, Lietuvos darbo biržos Vilija Sanajevienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM Jolanta Mikulėnienė, projekto atstovai bei darbuotojai. Pirmojo susitikimo tikslas – išdėstyti problemą ir iš pirmų lūpų išgirsti problemas bei jų sprendimo būdų pasiūlymus.

„Manau pirmasis susitikimas tikrai pavyko, - komentuoja LKD viceprezidentė Svetlana Litvinaitė, - nes jame dalyvavo reikiami žmonės, susipažinę su problematiką ir gerai išmanantys savo darbo sritį. Jų komentarai ir pasiūlymai padės mums judėti pirmyn ir siūlyti konstruktyvius sprendimus sprendžiant neįgaliųjų, o ypač kurčiųjų, įdarbinimo problemas. Tolimesni veiksmai priklausys nuo politikų, tačiau iniciatyva turi kilti iš mūsų pačių. Manau, siūlome efektyvią priemonę, nors ir nepigią. Tačiau negalia niekada neturi būti skaičiuojama pinigais, o žiūrima visų pirma į žmogų. Pirmasis, bet tikrai ne paskutinis susitikimas, pavyko. Projektas juda toliau ir savo kasdiene veikla patvirtina savo iškeltus tikslus ir idėjas“.

Valentina DAUNORAITĖ

Diskusija prie apskritojo stalo.