Lietuvos kurčiųjų draugija
Mes Facebook'e
Forumas
Virtuali meno galerijaVirtuali meno galerija
ĮdomuĮdomu
 Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras
Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacijaVilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija
Mėnesio nuotraukaMėnesio nuotrauka
 
 

 

 

  

Talka - Šv.Kazimiero Nr. 3 pastate.


Internetinis tarptautinis gestų kalbos žodynas

Jei nori išmokti gestų kalbą.

Naujienos

Keičiasi projektų paraiškų formos2010 07 22

Nuo liepos 1 d. įsigalioja nauji Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimo tvarkos ir Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų finansavimo tvarkos aprašai. Kartu su jais - teikiamų paraiškų formos. Šių metų neįgaliųjų socialinės integracijos programas bus baigtos finansuoti pagal senąją tvarką.

Naujai tvarkai aptarti - seminaras

Kad būtų lengviau pildyti pasikeitusias paraiškų formas, atitikti visus projektų teikimui keliamus reikalavimus, Neįgaliųjų reikalų departamento vadovės – direktorė G. Paliušienė ir direktorės pavaduotoja J. Mikulėnienė liepos pradžioje LKD centrinėje būstinėje regioninių Draugijos organizacijų atstovams surengė mokymus.
Susitikime dar kartą pakartota, kad SADM nuo kitų metų plečia pareiškėjų skaičių. Nuo šiol, be neįgaliųjų asociacijų ir jų įsteigtų viešųjų įstaigų, paraiškas galės teikti labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, viešosios įstaigos, kurių steigėjai nėra valstybės įstaigos ir savivaldybių administracijos. Dar viena sąlyga – privaloma vienerių metų patirtis teikiant neįgaliesiems socialinės reabilitacijos nuolatinio pobūdžio paslaugas. Nuolatinio pobūdžio paslaugos suprantamos kaip pasikartojančios, periodinio pobūdžio paslaugos, teikiamos ne rečiau kaip vieną ar kelis kartą per savaitę.
Lektorės teigė, kad nuo šiol supaprastinamos paraiškos formos: bus rašoma mažiau, organizacijos teikiami skaičiai tekste „neskęs“. Bet salėje susirinkusieji dėl tokių teiginių kraipė galvas – faktiškai paraiškų formos ir po pakeitimų netapo paprastesnės.

Projektų vertinimo komisija

Kinta projektų vertinimo ir atrankos komisijos sudėtis. Anksčiau ją sudarė SADM ir ŠMM ekspertai, nuo šiol paraiškas vertins 2 SADM ir 1 savivaldybių asociacijos ekspertas. Jų nuomonėms smarkiai išsiskyrus “arbitru“ taps dar vienas SADM ekspertas.
Galutinė planuojamų paraiškų teikimo data – einamųjų metų rugpjūčio 5-oji.

Projektų prioritetai

Paraiškas galima teikti per koordinuojančią organizaciją (mūsų atveju, LKD) arba tiesiogiai Departamentui. Prioritetas bus teikiamas projektams, pateiktiems per koordinuojančią organizaciją. Iš viso yra numatyta 7 projektų prioritetai. Vienas svarbiausių prioritetų – projektas turi būti skirtas neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 0-40 proc. darbingumo lygis. Svarbūs ir kiti dalykai: ar projektu didinamas neįgaliųjų savarankiškumas ir užimtumas, ar projektas turi įtakos neįgaliųjų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybei. Kaip minėta, tampa ypač aktuali organizacijos patirtis teikiant nuolatinio pobūdžio paslaugas ir kt. Prie SADM ministro įsakymo tvirtinami priedai. Antrasis priedas – projektų vertinimo anketa. Jame nurodoma, kiek ir už ką organizacija gali pelnyti balų. Pvz., už projekto atitikimą prioritetams daugiausia galima pelnyti 10 balų. Už tinkamai aprašytą projekto įgyvenimą galima gauti 15 balų ir t.t. Daugiausia galima surinkti 100 balų. Projektai, surinkę mažiau nei 50 balų, anketoje traktuojami kaip atmestini.

Reikalavimai projektams, tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos

Viešnios supažindino su reikalavimais projektams. Pvz., projektas turi prisidėti prie neįgaliųjų savarankiškumo didinimo, atitikti Aprašo 12 punkte nurodytą remiamą veiklą. Turi būti pagrįsta finansavimo iš biudžeto būtinybė. Negali būti dubliuojamas finansavimas iš kitų valstybės biudžeto programų, Europos Bendrijos lėšų, savivaldybių biudžetų ir kt.
Seminare dėmesio skirta projektų remiamoms veikloms aptarti, apibūdintos tinkamos ir netinkamas finansavimo išlaidos. Tinkamos išlaidos yra apibūdintos 13 ir 17 Aprašo punktuose, netinkamos – 19 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo šiol ilgalaikio turto bus galima įsigyti tik prisidėjus 50 proc. savų lėšų. Išlieka reikalavimas galimiems paprastojo patalpų remonto darbams: savas indėlis turi sudaryti ne mažiau 50 proc. lėšų. Patalpų nuomą planuoti galima tik nuolatinio pobūdžio veiklai, o dalyvių maitinimą - kai renginys vyksta ne trumpiau kaip 6 val.
Netinkamomis išlaidomis bus laikomos išlaidos apmokėti už darbą asmenims, gaunantiems paslaugas užimtumo veiklose.
Taip pat nebus laikomos tinkamomis reprezentacinės išlaidos.
Nuo šiol neleidžiama planuoti maistpinigių, tegali būti renginio dalyvių maitinimas.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai ir toliau turės vadovautis priedų ir priemokų mokėjimo tvarka, Vyriausybės nustatyta 2003 m. kovo 3 d. Vadinasi, ir ateityje bendras priedų ir priemokų dydis negalės viršyti 25 proc. nuo bendro projekte dirbančių darbuotojų pagal darbo sutartis darbo užmokesčio sumos. Taip pat neįgaliųjų organizacijoms lieka galioti ir SADM ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymas, apibrėžiantis darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas.
Šventės gali likti įvardytos projektuose, bet negali būti rodomos kaip projekto rezultatas, kadangi neturi nuolatinio pobūdžio požymio. Tad jos gali būti kaip paslaugos rezultatas, nuolatinės veiklos tąsa.

Koordinavimo išlaidos
Nuo šiol, kai projektą teikia koordinuojanti organizacija, vykdanti 5-10 projektų, bus galima planuoti projektų koordinavimo išlaidas ir teikti atskirą jų sąmatą. Kai organizacija vykdo 5-10 projektų, galima koordinavimui planuoti 3 proc. sumą nuo projektams planuojamų lėšų, 11-20 projektų – 4 proc., 21-30 projektų – 5 proc., daugiau kaip 31 projektas – 7 proc. lėšų. Vienam darbuotojui priskiriama koordinuoti 5-10 projektų, 2 darbuotojams atitinkamai 11-20, 3 darbuotojams - 21-30 projektų.
Naujovė, kad iki gruodžio 31 d. koordinuojančios organizacijos turės pateikti ne mažiau kaip 50 proc. koordinuojamų projektų tikslinio lėšų panaudojimo patikrinimo ataskaitų.

Reikalavimai paraiškoms

Nuo šiol griežtai reglamentuojami reikalavimai paraiškoms. Paraiškos forma pateikta kaip Aprašo priedas Nr. 1. Paraišką sudaro koordinuojančios organizacijos pristatymo lapas su atitinkamais antspaudais ir parašais. Pristatymo lape dar svarbesniu projekto finansavimo sėkmei dalyku tampa tinkamas grafos, kurioje surašoma patirtis praėjusiais ir einamaisiais metais, užpildymas. Tai tarsi garantas, kad juridinis asmuo nėra atsitiktinis neįgaliųjų bendruomenėje projektus teikiančių organizacijų sąraše ir nuolatinio pobūdžio veiklą vykdo ne pirmus metus.

Taip pat koordinuojanti organizacija užpildo teikiamų projektų suvestinę, teikia projektų koordinavimo išlaidų detalią sąmatą.
Vietoj lydraščio žemiau po minėtomis lentelėmis prisistatanti kiekviena teritorinė neįgaliųjų organizacija teikia savo socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto paraišką, įrašydama formos viršuje numerį. Numeris prilygsta lydraščio numeriui.

Nauja forma nuo ankstesniosios skiriasi ir jų būtina nepainioti. Jas supainiojus ir pateikus senąją, paraiška vertinama nebus.
Ilgėja priedų, teikiamų prie paraiškos, sąrašas. Svarbu minėtą sąrašą išstudijuoti. Jei trūks priedų, paraiška taip pat vertinama nebus. Atkreiptinas dėmesys, kad reikiamas pažymas teikia ir koordinuojanti, ir vykdančioji organizacija. Neįgaliųjų departamentui bus teikiamas 1 originalas su priedais ir 3 kopijos su priedų kopijomis bei elektroninė paraiškos forma.

Kodėl geriau terminuotos sutartys?

Neįgaliųjų reikalų departamento atstovės pabrėžė, kad nuo šiol rekomenduoja su darbuotojais pasirašyti terminuotas sutartis. Oponentams įrodinėjo, kad jie painioja organizacijos veiklą ir projektines veiklas. Atkreipė dėmesį, kad nuo priežasčių, nepriklausančių nuo departamento, paraiškos pasirašomos ne anksčiau kaip einamųjų metų kovą balandį. Jų manymu, terminuotos sutartys tokiu atveju yra reali išeitis: jei paaiškės, kad veikla nefinansuojama, atleisto metų pabaigoje darbuotojo bus galima iš naujo nepriimti. Pareiškėjai prieštaravo, kad specialistai paprastai projektuose dirba palyginti ilgai, jų sutartys seniai iš terminuotų pasikeitė į neterminuotas. Todėl susirinkusieji klausė, ką daryti, jei asmuo nesutinka neterminuotos sutarties keisti į terminuotą.
G. Paliušienė siūlė apsvarstyti vidinės reorganizacijos galimybes, laiku įspėjant neįgaliuosius ir įgaliuosius darbuotojus apie numatomą atleidimą. Susirinkusieji oponavo, kad tokiu atveju gresia išeitinių kompensacijų mokėjimas ar ginčai teismuose. Abi puses tenkinančio atsakymo nerasta. Viešnios akcentavo, kad tokiu atveju, kai organizacija planuoto finansavimo negaus, o darbuotojų sutartys bus neterminuotos, finansines „pasekmes“ teks prisiimti organizacijų vadovams.


Užrašė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ



 
Žingsneliu atgal  Į viršų