|
Lietuvos kurčiųjų draugija, plėtodama tarptautinį bendradarbiavimą su užsienio šalimis, šiemet parengė bei laimėjo Švietimo mainų paramos fondo finansuotą Grundtvigo mokymosi partnerystės projektą „Aš Europoje, Europa manyje“. Projektas bus vykdomas 2 metus ir suvienys 5 šalis: Lietuvą, Portugaliją, Suomiją, Prancūziją bei Olandiją.
Projekto pradžia – netikėtų atsitiktinumų virtinė
Vieną gražų rudens vakarą vaikštinėdamas Vilniaus senamiesčio gatvėmis prancūzų gestų kalbos mokytojas Simonas pamatė grupelę gestais kalbančių kurčiųjų. Jis ja susidomėjo ir įsitraukė į pokalbį prisistatydamas. Tie savo ruožtu pakvietė svečią į Tarptautinės kurčiųjų dienos minėjimo renginį draugijoje. Atėjęs į renginį prancūzas susidomėjo ir apsikeitė kontaktais su tuometine Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro direktore Roma Klečkovskaja, kuri kontaktus perdavė šio straipsnio autorei. Netrukus prancūzas parašė laišką, kuriame siūlė kartu parengti tarptautinį projektą. Šios minties nepaleidau ir jau po 2 mėnesių vykau į Paryžių susitikti su būsimais projekto partneriais.
Tokie skirtingi ir tokie panašūs
Prancūzijos atstovų sukviesti partneriai iš tiesų buvo labai skirtingi. Suomiai ir olandai atstovavo emigrantų problemas sprendžiančioms organizacijoms, portugalai dirbo su įvairių socialinių problemų turinčiais asmenimis, prancūzai ir italai mokė kalbų, mes, lietuviai ir graikai, atstovavome kurtiesiems. Tačiau tai neatbaidė dalyvių ir tik dar labiau paskatino surasti, kas mus galėtų suvienyti. Po dienos kalbų ir svarstymų atradome tai, kas štai jau daugiau kaip 50 metų sieja žmones ir šalis šiapus Atlanto. EUROPA. Šis žodis tapo ne vien geografiniu pavadinimu, tačiau subūrė šalis, kultūras, religijas, susiejo pažiūras. Suvienijo ir mus į vieną bendrą projektą, kurį pavadinome labai paprastai: „Aš Europoje, Europa manyje“. Juk pastaraisiais metais ypač pajutome, kad Europa dalyvauja mūsų gyvenime, o ir mes patys aktyviai įsiliejome į jos gretas.
Vienija bendri sunkumai
Kas dar galėtų sieti emigrantus ir kurčiuosius? Kalba ir bendravimas. Dauguma emigrantų nemoka kalbų tų šalių, į kurias atvyksta. Marokiečiai, libaniečiai, pakistaniečiai atvyksta į Prancūziją ir susiduria tu tomis pačiomis problemomis, su kokiomis susiduria kurčias žmogus gyvendamas Lietuvoje. Dėl kalbos barjero, bendravimo tiek vieniems, tiek kitiems kyla sunkumų įsidarbinant, bendraujant, gyvenant visuomenėje.
Tai supratę pasigavome mintį ir pasiūlėme panagrinėti, ką Europa duoda žmogui (emigrantui, kurčiajam) ir ką jis pats gali duoti Europai. Aprašėme tai projekto paraiškos formoje ir vasario 14 dieną pateikėme projektą nacionalinėms agentūroms.
Po pusmečio, rugpjūčio pabaigoje, gavome pranešimą, kad projektas sėkmingai patvirtintas. Dėl įvairių priežasčių jame negalėjo dalyvauti Graikijos partneriai, tačiau projekte bendražygių liko net 6: prancūzų ADPI ir GRETA organizacijos, užsiimančios emigrantų bei kurčiųjų asmenų mokymu, profesiniu orientavimu, olandų „Sticking Intorno Ensemble“, užsiimančios kultūriniais projektais įvairioms grupėms, portugalų „Grupo Caras Diretas“, dirbanti jaunuolių švietimo srityje, Suomijos „Edupoli“, užsiimanti suaugusiųjų profesiniu mokymu, bei Lietuvos kurčiųjų draugija. Savo ruožtu pastaroji plėtodama bendradarbiavimą ne tik tarptautiniu, bet ir institucijų lygiu savo asocijuotais partneriais pakvietė Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centrą, Surdologijos centrą bei Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centrą.
Projektą vykdant...
Laimėję projektą turėjome nuspręsti, kokius uždavinius laikyti prioritetiniais ir kokią tikslinę grupę pasirinkti. Vadovaudamiesi Grundtvigo projektų gairėmis pasirinkome keletą svarbių veiklos sričių. Visų pirma subūrėme projekto darbo grupę, kuri spręstų projekto įgyvendinimo klausimus. Visi dirba visuomeniniais pagrindais. Nusprendėme, kad sėkmingai įgyvendinti projektą padės anglų kalbos mokėjimas bendraujant su partneriais. Tad net 4 grupės nariai pradėjo mokytis arba tobulinti anglų kalbą.
Kartu apsvarstėme ir projekto veiklos sritis kartu su kurčiųjų jaunuolių grupėmis. Per 2 projekto metus bus organizuota keletas diskusijų pilietiškumo klausimais, surengtas piešinių konkursas „Mano Europa“. Geriausi piešiniai bus sudėti į vieną plakatą ir pristatyti 5 šalyse, o geriausių piešinių autoriai turės galimybę nuvykti į vieną iš partnerių šalių. Vienas iš projekto rezultatų – plakatu išreikšti savo požiūrį į Europą ir šį plakatą pristatyti kitoms partnerių šalims. Savo ruožtu kitų šalių projekto dalyviai taip pat parengs savitus plakatus. Skirtingų tautų požiūris į Europą bei išraiškos įvairovė nuspalvins šį projektą.
Viena pagrindinių Grundtvigo projekto veiklos sričių – projekto dalyvių kelionės dalijantis patirtimi. Tokių kelionių per 2 metus numatoma mažiausiai dvylika. Planuojama, kad, atsižvelgiant į partnerio ypatybes, į keliones galės vykti ne tik asocijuoti LKD partneriai, bet ir kitų organizacijų atstovai, kurti jaunuoliai.
Neišsigandome būti pirmi
Pagal projekto partnerių patvirtintą planą pirmoji partnerius pasikviesti pasiryžo Lietuva. Turėdami jau šiokią tokią panašaus pobūdžio susitikimų organizavimo patirtį pasiūlėme pirmąjį susitikimą surengti mūsų šalyje.
Gruodžio 4 – 7 dienomis Lietuvos kurčiųjų draugijoje viešėjo 15 svečių iš 4 Europos šalių: Prancūzijos, Olandijos, Suomijos ir Portugalijos. Jie lankėsi Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre, susitiko su Tarptautinės migracijos organizacijos atstove, aplankė Lietuvos kurčiųjų draugiją. Susitikime partneriai pristatė savo veiklą, projekto planus. Lietuvai atstovavo gausus būrys specialistų, kurie tiek susitikimų metu, tiek neformalioje aplinkoje maloniai bendravo ir dalijosi patirtimi su svečiais. Didelio susidomėjimo sulaukė Surdologijos centro atstovo Vytauto Pivoro gestų kalbos ir jos tyrinėjimo pristatymas. Ypač tuo domėjosi Prancūzijos atstovė, kuri pati yra kurčia. Besimokantys anglų kalbos projekto partneriai turėjo progos palavinti įgūdžius. Bendraudami dalijomės patirtimi, mokėmės vieni iš kitų. Susitikimai vyko nuoširdžiai ir šiltai bendraujant, o vakarai sužavėjo svečius Vilniaus restoranų įmantria aplinka ir skoniu.
Laukia darbai
Susitikimo organizavimas pareikalavo nemažai jėgų ir laiko, tačiau buvo verta. Viskas jau praeityje, laukia nauji darbai, tarkim, pasiruošti kitam susitikimui, kuris numatytas Suomijoje, Porvo mieste, 2009 metų birželį. Turime parengti plakatus, organizuoti susitikimus, atrinkti žmones. Iš pirmo žvilgsnio atrodo nieko sudėtinga. Tačiau darbo yra. Nors neteisinga būtų sakyti, kad šis projektas yra labai sudėtingas. Mano nuomone, per ilgą laiką Lietuvos kurčiųjų draugija labai mažai investavo į savo sistemos darbuotojų tobulėjimą, akiračio plėtimą. Todėl tikiuosi, kad šis projektas atskleis ne tik kurčiųjų asmenų požiūrį į Europą ir jų vertę joje, bet ir įtrauks Lietuvos kurčiųjų draugijos darbuotojus bei narius į aktyvų dialogą.
Apie projekto veiklos sritis ir rezultatus, vykdymą informuosime kituose „Akiračio“ numeriuose.
Svetlana LITVINAITĖ
Projekto koordinatorė
 |
| Gruodžio 4 – 7 dienomis Lietuvos kurčiųjų draugijoje viešėjo 15 svečių iš 4 Europos šalių: Prancūzijos, Olandijos, Suomijos ir Portugalijos. Nuotraukoje - projekto dalyviai Rotušės aikštėje. |
|
