Naujienos

Kauno kurčiųjų įmonės direktorė keičia pareigas

„Atropos“ direktorė Ramunė Ramonienė liepos 8 d. LKD Respublikiniame valdybos posėdyje paprašė leidimo nuo rugpjūčio 2 d. trauktis iš direktorės pareigų.

„Akiratis“ paprašė vadovės palyginti padėtį įmonėje jos vadovavimo laikotarpio pradžioje ir dabar. Taip pat atsakyti į klausimą, kas paskatino keisti vadovės postą į žemesnio rango administracijos darbuotojos pareigas įmonėje – asmeninės priežastys ar kritinė „Atropos“ padėtis.

Direktorė atsakė į korespondentės klausimus. Dabartinės vadovės darbo stažas įmonėje – 35-eri metai. Pirmosios pareigos – darbo užmokesčio skyriaus normuotoja. Vėliau – kadrų skyriaus vyresnioji specialistė, po to darbo užmokesčio skyriaus viršininko pavaduotoja, viršininkė. 2001 m. pabaigoje pradeda eiti UAB „Atropa“ direktorės pareigas.

2001 m. pabaiga, 2002 m. R. Ramonienė galynėjasi su pirmtakės palikimu – 885 tūkst. Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio skola (dabar gyventojų pajamų mokestis). Vyksta nuolatinės derybos su Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija dėl skolos nurašymo. Nuolat blokuojamos „Atropos“ sąskaitos, įmonei tampa sunku vykdyti finansines operacijas. Bet aktyviai į derybas su valdžios institucijomis įsitraukia ankstesnis LKD vadovas P. Gasiūnas ir galų gale pavyksta pasiekti, kad 2002 m. pabaigoje skola „Atropai“, taip pat ir „Elkadai“ būtų nurašyta.

2002 m. pabaigoje galutinai bankrutuoja „Atropos“ dukterinė įmonė „Kurtenis“. Tiesa, „Kurtenio“ byrėjimas prasidėjo dar prieš R. Ramonienei tampant vadove ir iš viso truko beveik 5 metus.

2003 m. vasarą kurčiųjų bendruomenę sukrečia žinia apie gaisrą „Atropos“ siuvimo bare. Kolektyvas nenuleidžia rankų, mobilizuojasi. Per 2-3 dienas perkrausto siuvimo mašinas į trečią aukštą ir tęsia darbą. Tuo pačiu metu remontuoja gaisro nuniokotą antrą aukštą: keičia langus, dažo sienas, morališkai pasenusią apšvietimo sistemą pakeičia nauja, modernizuoja priešgaisrinę apsaugos sistemą, įrengia maitinimosi zoną. Iš darbo vietų steigimo lėšų vietoj 5 sudegusių siuvimo mašinų įsigyja 12 naujų. Tais pat metais siuvimo baras perkraustomas atgal. Kadangi įmonės pastatai drausti, „Lietuvos draudimas“ sumoka 31 tūkst. litų draudimo kompensaciją.

2004 m. bendrovė dirba stabiliai, įsigyja krovininį sunkvežimį produkcijos gabenimui ir dar 6 naujas siuvimo mašinas.

2005 m. parduodamas administracinis įmonės pastatas. Beje, šis faktas bendruomenėje sukelia nevienareikšmę reakciją. Kalbų sklando įvairių. Faktas, kad „Atropa“ gautą sumą padalina pusiau: dalį perveda į LKD balansą. 2006 m. už likusias lėšas modernizuoja šildymo sistemą - įsidiegia dujinį šildymą.

2007 m. – įmonei pelningiausi. R. Ramonienei vadovaujant, tai vienintelei metai, kuriuos bendrovė baigia ne nuostolingai, bet turėdama 151 tūkst. Lt pelno. Deja, pelno nematyti – jį suryja anksčiau susikaupusios skolos.

2008-2009 m. – krizė. „Atropa“ lėtai krinta į duobę, kurioje vis dar nesimato dugno. Užsakymų trūksta iki 2010 m. kovo imtinai. Užsakovai „numuša“ siuvimo paslaugų kainas. Siuvėjo darbas vis labiau nuvertinamas. 2009 m. pasitaiko mėnesių, kad darbo visiškai nėra. Pastate kartais tebūna tik.... direktorė.

2010 m. balandį padėtis pradeda stabilizuotis. Beje, pagrindiniai 5-6 užsakovai tebelieka tie patys. Šis sąrašas pasipildo naujais kontaktais tik tais atvejais, kai nuolatinių užsakovų pasiūlymuose atsiranda spragų. Šiuo metu užsakymų yra užtektinai, kitas dalykas, kad kainos tebelieka žemos, nors ir pastebima augimo tendencija. Darbininkai dirba pilnu pajėgumu, o administracija, vadinamieji „laikininkai“, – vis dar keturias dienas per savaitę.

2002—2007 m. „Atropos“ apyvarta siekė arba viršijo 1 milijono litų ribą, 2008-2009 m. smuktelėjo lygiai perpus. 2001 m. įmonėje dirbo 193 darbuotojai, iš jų 83 neįgalieji (43 proc.). 2010 m. „Atropoje“ darbuotojų sumažėjo iki 86 darbuotojų, o neįgaliųjų skaičius santykinai išaugo – 55 neįgalieji (beveik 64 proc.). Pasak R. Ramonienės, pastarasis rodiklis nėra palankus bendrovei. Beveik visos siuvėjos – senbuvės, atėjusios į įmonę kartu su ja ar dar anksčiau. Tad po 35 metų darbo metų, anot pašnekovės, retai pasitaiko, kad žmogus dirbtų našiau nei jaunystėje. Štai neseniai darbą paliko 75 metų siuvėja, dar tebedirba kurčia ir girdinti moterys, kurių amžius – 70 metų. Per R. Ramonienės laikotarpį į kolektyvą įsiliejo vos 5-6 naujos siuvėjos. Rasti naujų darbuotojų – „Atropai“ tebelieka problema.

Palikdama postą vadovė prisipažįsta galbūt nepakankamai įdėjusi pastangų siuvėjų kolektyvui atnaujinti. Anot jos, stabdė gailestis – kurčiųjų senjorų nesiryžo mesti į gatvę.

Pašnekovės prognozė šiems metams: jei išliks panašios užsakymų tendencijos, įmonė metus gali baigti gal net be nuostolių, daugiausia turėti 50 tūkst. litų nuostolį. Jos teigimu, tai visai neblogai, nes visos kurčiųjų įmonės, išskyrus „Neverestą“, faktiškai kasmet baigia nuostolingai. Didelių pelnų vadovė neprognozuoja ir tolimesnėje ateityje, bet tikina, kad išsaugoti darbo vietas kurtiesiems yra visiškai realus dalykas.

R. Ramonienė palieka pareigas, kai įmonė turi apie 21 tūkst. litų įsiskolinimą. Didžiausią skolos dalį sudaro dar už gegužę nesumokėta atlyginimų dalis administracijos darbuotojams. Biudžetui įsiskolinimų nėra, o tai, anot vadovės, svarbiausia. Beje, atlyginimai iki šių metų įmonėje niekada nevėlavo.

Pašnekovės teigimu, iš pareigų ji traukiasi dėl asmeninių priežasčių.

„Atropos“ vadovė nuo rugpjūčio 1 d. paprašė LKD RV leisti jai užimti personalo vadybininkės pareigas. Laikinąja įmonės direktore jos siūlymu taps vyresnioji buhalterė-finansininkė Dalia Kučinskienė.

Panevėžio kurčiųjų įmonė ropščiasi iš finansinės duobės

Kaip informavo direktorius Gytis Gantarskis, padėtis „Elkadoje“ šiuo metu - stabili. Siuvimo užsakymų tiek, kad tenka padirbėti ir viršvalandžių, ir šeštadieniais. Žmonės neprotestuoja: norėdami užsidirbti daugiau, sutinka dirbti ilgiau. „Elkados“ siuvėjos garsėja darbo kokybe ir sugeba siūti aukštos kvalifikacijos reikalaujančius siuvinius. Jų specializacija – sijonai, palaidinės, švarkeliai, suknios. Garsas apie įmonę, galinčią atlikti sudėtingiausius užsakymus, plinta greitai. Tad dabar panevėžiečiai jau bent kartais gali rinktis, kurių užsakymų imtis, o kurių atsisakyti. Kitas dalykas, kad, norėdama priimti daugiau užsakymų, įmonė turėtų įdarbinti daugiau darbuotojų. Deja, darbo biržos siūlomų kandidatų kvalifikacija administracijos dažnai netenkina.

Atsiskaitė su „Elkada“ ir vienas pagrindinių užsakovų, kaip rašėme, dar ne taip seniai įmonei buvęs skolingas net 150 tūkst. litų. Jo užsakymus įmonė vykdo ir dabar. Beje, jis ir dar kitas partneris, kaip buvo, taip ir lieka stambiausi užsakovai. Įmonė nuolat bendradarbiauja su dar 4-5 smulkesniais užsakovais. Užsakymų „Elkada“ šiuo metu turi daugiau kaip dviem mėnesiams į priekį.

Kadangi Panevėžyje trūksta kvalifikuotų siuvėjų, tenka galvoti ir apie paprastesnės kvalifikacijos reikalaujančius užsakymus. Šia linkme taip pat dirbama. Štai ką tik surastas naujas partneris atveža gaminti bandomąją partiją sveikatinimo priemonių. Tikimasi, kad jį tenkins „Elkados“ paslauga ir jis taps nuolatiniu bendrovės partneriu. Deramasi su viena Lietuvos įmone dėl medžiaginių žaislų ir suvenyrų gamybos.

Surinkimo barui (čia surenkamos rogutės ir stalo žaidimai) užsakymų šiemet taip pat dvigubai daugiau nei kitais metais. Tiesiog nepaaiškinama darbo gausa. Kad užsakymus įmonė galėtų atlikti sparčiau, G. Gantarskis į darbą priėmė du jaunus kurčiuosius, taip pat į šį barą perkėlė keletą silpnesnių siuvėjų. Vadovas džiaugiasi, kad čia darbuotojai pritapo kur kas geriau.

Įmonė ieško būdų sumažinti netiesiogines gamybos sąnaudas. Rekonstruoja pirmame aukšte esančias lyginimo baro patalpas ir ketina čia perkelti siuvimo barą, o antro ir trečio aukšto patalpų savo reikmėms nenaudoti. Taip už šildymą šaltuoju metų laikotarpiu tektų mokėti mažiau.

Ir vis dėlto, ar „Elkada“ atsities, niekas šiandien pasakyti negali. Kažkada 400 tūkst. litų ribą peržengusi skola šiandien sumažinta truputį mažiau kaip per pusę, bet tebelieka didelė. Džiugina bent tai, kad jau kelis mėnesius įmonė pilnai sumoka privalomus einamuosius mokesčius biudžetui ir pajėgia dalimis atidavinėti ankstesniąsias skolas: Sodrai, valstybinei mokesčių inspekcijai, dengti šildymo išlaidas, PVM skolą, pamažu atsiskaityti su girdinčiais darbuotojais, atidavinėti gyventojų pajamų mokestį.

LKD administracijos nuomone, padėtis įmonėje per tris pastaruosius mėnesius sparčiai pagerėjo ir tai teikia vilčių.

Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ