Naujienos

LKD narys Algimantas Bumblys – smulkusis verslininkas. Beveik 20 metų yra UAB „Akumuliatorių spektras“ direktorius ir savininkas. Jis Kauno g., Vilniuje yra įkūręs automobilių akumuliatorių parduotuvę, kurioje kartu su juo dirba 6 žmonės. Per du veiklos dešimtmečius A. Bumblys spėjo pelnyti patikimo prekybininko vardą ir suburti savo klientūrą. Beje, krizės išvakarėse buvo sumanęs plėsti verslą: statyti daugiaaukštį pastatą ir vėliau nuomoti jame patalpas biurams. Kaip pats sako, ačiū Dievui, protas prašviesėjo, ir to nepadarė. Tad dabar yra tarp nebankrutuojančių verslininkų. LKD narys kasdieniame Draugijos darbe nedalyvauja, tačiau vykstančius procesus atidžiai stebi ir svarbiausiais kurtiesiems klausimais beveik visada pareiškia savo nuomonę. Skaitytojams primename, kad redakcija, nors verslininko pageidavimu užrašė jo pasisakymą, už rašinio teiginius atsakomybės neprisiima. Publikacijoje išsakoma tik A. Bumblio asmeninė nuomonė.

Jaunimas per daug sau leidžia

Atvirai sakau, neketinau pasisakyti spaudoje, bet pastarasis suvažiavimas mane iš tikrųjų ir labai nuvylė, ir labai supykdė. O kai po to „Akiratyje“ valdybos nariai suvažiavimo delegatus ėmė rūšiuoti į aktyvius ir „miegančius“, supratau, kad ilgiau tylėti nebegaliu. Tai, ką dabar noriu paskelbti, mielai būčiau išsakęs iš suvažiavimo tribūnos, bet tokios galimybės man niekas nesuteikė. Tad mano pirmas priekaištas – suvažiavimo pirmininkui A. Jasiūnui. Mano galva, jis nesugebėjo tądien kontroliuoti situacijos, taikstėsi su tuo, kad dauguma delegatų kalbėjo „ne į temą“, nepaisė darbotvarkės. Aš apskritai nepatekau į galinčių pasisakyti sąrašą. Bet tame pačiame renginyje jaunimo „sparnas“, atstovaujamas V. Pivoro ir V. Valiaugos, surengė tikrą savo pasisakymų šou. Vyresniems suvažiavimo delegatams taip įkyrėjo jų nuolatinis kopimas į sceną, kad už manęs sėdėjusieji ėmė piktintis, bruzdėti, siūlė šiuos jaunuolius „vyti lauk“.

Valdyba nesutaria tarpusavyje

Neteisinu aš ir p. Romos bei Respublikinės valdybos. Jie paskutiniame valdybos posėdyje prieš suvažiavimą turėjo patvirtinti jo darbotvarkę, už ją balsuoti. Arba jie to nepadarė (ir ją paruošė prezidentė viena), arba jie tokie nenuoseklūs, kad suvažiavime balsavo prieš savo priimtus sprendimus. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad V. Valiauga suvažiavime siūlė keisti darbotvarkę ir ataskaitų neišklausyti?

Kurtieji nesuspėja su gyvenimu

Pasigendu mąstančių, aktyvių Draugijos narių. Mano amžininkai kurtieji neturi ateities vizijos, tapo viskam abejingi, paseno, nelabai orientuojasi situacijoje. Jeigu šiandien įsigalėtų jaunimo valdžia, taip pat - neduok Dieve. Jiems dar reikia labai daug ko išmokti ir daug ką suprasti. Kol kas jie tik žavisi savo intelektu, bet per mažai juo naudojasi.

Mūsų aktyvui trūksta sveikos logikos

Sutinku, aš nemoku pakankamai gestų kalbos. Linkęs tikėti, kad ir gestų kalbos vertėjai ne visada gerai dirba, netiksliai verčia. Viskas taip, kaip sakoma. Bet prisiminkime suvažiavimą. Kalbėti vienas po kito kyla kurtieji. Jie kalba gestais, tačiau vieno kalba niekaip nesisieja su kito. Peršasi mintis, kad jie geriausiu atveju vienas kito nesiklauso, o blogiausiu – vienas kito nesupranta. Ir tarpininkų arba girdinčiųjų čia jau nėra kuo kaltinti.

Atsitiktinai ar tyčia buvo užgožta pastato tema?

Nors tai ir nebuvo akcentuota, manau, kad balandžio suvažiavimas, be privalomų išklausyti ataskaitų, daugiausia buvo skirtas Šv. Kazimiero g.3 pastato temai nagrinėti ir galų gale apsispręsti, ką su juo daryti. Pažiūrėkite, kas iš to išėjo. Visi kalbėjo apie šį bei tą ir nieko nenusprendė. Vienintelis man patikęs pasisakymas buvo M. Minkevičiaus. Iš jo pusės buvo ir konkrečių pasiūlymų, ir ateities planavimo. Nepastebėjau, kad kam nors tai būtų padarę įspūdį. Išklausė abejingai, taip pat kaip ir kitų nerišlias kalbas.

Esu pastato pardavimo priešininkas

Kadangi suvažiavime man nebuvo leista pasisakyti, savo viziją dėstau dabar, rugpjūčio mėnesio kurčiųjų laikraštyje. Esu Šv. Kazimiero g. pastato išsaugojimo ateities kartoms šalininkas. Neįsivaizduoju, kiek milijonų turėtume gauti, parduodami šį pastatą, kad pinigai kompensuotų mūsų psichologinį ar moralinį praradimą. Todėl siūlysiu tik būdus, kaip namą išsaugoti.

Kol dar galime uždirbti iš įmonių – tai ir uždirbkime

Pirmiausia, kol nevėlu ir įmonės nepraskolintos, jas parduoti. Nemanau, kaip kai kas čia sako, kad mane kurtieji už tokį pasiūlymą „suvalgys“. Pažiūrėkite, kiek iš tūkstantinės kurčiųjų bendruomenės Vilniuje dirba „Vikadoje“. Vienas procentas? Štai tiek ir tos naudos. O Klaipėdoje, Šiauliuose kurčiųjų įmonių iš viso nėra, bet žmonės laikosi, dirba, nebadauja. Jei parduosime įmones šiandien, žmonės išeidami gaus kompensacijas. Likviduosime po 2-3 metų – o tai prisieis daryti, nes pasaulyje kurčiųjų įmonių yra tik posovietinėse šalyse, - darbuotojus išleisime į gatves be nieko. Mūsų įmonės arba bankrutuos, arba anksčiau ar vėliau pusvelčiui ar veltui pateks į verslininkų rankas. Beje, verslininkas esu ir aš. Jei kas nors čia bando įžiūrėti mano interesą, iš karto nuraminu: tokių pinigų, kad įpirkčiau nors vieną mūsų įmonę, aš tikrai neturiu.

Mums gali pasisekti labiau nei tikimės

Beveik esu tikras, kad įmonę įsigytų koks nors užsienietis ir tikriausiai pastatus nugriautų. Jam svarbiausia bus žemė. Žinoma, gali būti ir kitaip. Gali taip pasisekti, kad jis nekeis pagrindinės įmonės veiklos, o jei ir keis, darbą pasiūlys bent daliai čia dirbusių kurčiųjų. Galų gale parduodant į sutartį galima įrašyti nuostatą „nekeisti tiek ir tiek metų įmonės veiklos profilio“ ar pan.

Jeigu parduoti šiandien psichologiškai esame nepasirengę, suraskim perspektyvų nuomininką, kuris ne „gabaliuką“ įmonės nuomotų, bet visą pastatų kompleksą. Investuodamas į pastatus lėšų jis pats pamažu prieitų išvados, kad geriausia būtų juos perpirkti. Tikrai tikiu tuo, ką sakau. Kaip ir tuo, kad šiandien už įmones gautume didelius pinigus.

Žinia, įmonės yra LKD nuosavybė, bet jų pastatai registruoti įmonių vardu. Todėl primygtinai siūlau, kad kuo greičiau šie pastatai būtų perregistruoti LKD vardu. Tuomet pardavimo procesas vyktų sklandžiau.

Kurčiųjų verslo gebėjimus vertinu prastai

Nuomos atveju, būsiu atviras, siūlau: te nesiima Respublikinė valdyba šito darbo. Nieko gero iš to neišeis. Manau, kad kurčiųjų išsilavinimas prastesnis, gal net ir intelektas žemesnis, nesuvaldys ekonominių dalykų. Tad reikia surasti nuomos darbui vieną žmogų – ne visai savą ir ne visai svetimą. Geriausia su ekonominiu išsilavinimu girdintį kurčiųjų šeimos narį. Svarbiausia, kad žmogus būtų padorus. Kitaip mūsų laukia prastos perspektyvos. Anksčiau ar vėliau atsiras sistemoje žmogus A. Jakovlevas Nr. 2 (A. Jakovlevas - buvęs „Vikados“ direktorius, ketinęs pastatą privatizuoti – redakcijos pastaba), kuris Šv. Kazimiero pastatą parduos per žema kaina ir taip pelnys naudos tik sau, o kurčiuosius paliks be nieko.

Svarbiausia - su sprendimais nepavėluoti

Manau, priėmę drąsų sprendimą šiandien, laimėtume visi. Šv. Kazimiero g.3 pastatą suremontuotume, nemažai pinigų pasidėtume į banką. Suklestėtume iš banko palūkanų. Gal net pajėgtume iš palūkanų mokėti kompensacijas vargingai gyvenantiems bendruomenės nariams.

Užrašė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ