|
Šiais metais VšĮ Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras kartu su Lietuvos ir Italijos partneriais laimėjo Švietimo mainų paramos fondo skelbtą Leonardo da Vinči mainų projektą ,,Patirties tiltas per Europą“ - kurčiųjų asmenų įdarbinimo specialistų (tarpininkų) kvalifikacijos tobulinimas Europinėje demencijoje“. Projekto trukmė – 7 mėnesiai. Projekto vertė – 24 020 Eurų.
Dešimt darbo paieškos paslaugas kurtiesiems teikiančių specialistų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Mažeikių dvi savaites savo profesinę kvalifikaciją ir praktinius tarpininkavimo įgūdžius tobulino Šiaurės Italijos organizacijose. Italijos partnerė - nevyriausybinė organizacija „Eurogems“ – kartu su projekto koordinatoriais sudarė intensyvią ir labai turiningą mokymų programą, kurios metu buvo aplankyta net 14 neįgaliųjų užimtumo, įdarbinimo organizacijų Šiaurės Italijos Treviso provincijos regione. Tarp jų - Neįgaliųjų vaikų tėvų asociacija ,,Anfas“, nevyriausybinių organizacijų koordinavimo centras CPAH, neįgaliųjų socialinės įmonės ,,Alternatyva“, „Valorgana“, „Vita e Lavoro“, savanorių rėmimo ir koordinavimo centras ,,Asmus“, socialinės bei sveikatos reabilitacijos centras AREP, nevyriausybinių organizacijų bankas „Banca Etica“, Silėjos savivaldybė ir jos neįgaliųjų užimtumo centras, Treviso provincijos darbo birža.
Išsamiai domėtasi kurčiųjų asmenų užimtumu, reabilitacija bei integracija. Aplankyta viena didžiausių Italijoje kurčiųjų mokyklų (A. Magarotto kurčiųjų m-kla), domėtasi Treviso provincijos kurčiųjų draugijos veikla, susitikta su kurčiųjų bendruomenės atstovais.
Detaliai buvo pristatyta vietinės Darbo biržos ir profesionalių įdarbinimo tarpininkų veikla, funkcijos ir atsakomybės. Išsiaiškinta vietinės valdžios politika neįgalių žmonių atžvilgiu. Lietuvos įdarbinimo tarpininkai turėjo galimybę nuodugniau susipažinti su neįgalių asmenų įdarbinimo etapais, įstatymais, pagal kuriuos neįgaliems žmonėms suteikiamos socialinės paslaugos ir jie lengviau gali integruotis jį supančioje aplinkoje.
Italijoje veikianti sistema bei požiūris į neįgaliuosius nustebino ir privertė susimąstyti bei suteikė peno tobulinant ateities planus. Tai pabrėžė ir patys dalyviai, pildydami vertinimo anketas, analizuodami mokymų turinį, kokybę.
Socialinės įmonės- kooperatyvai
Rengiant projektą Italija pasirinkta, norint susipažinti su jau daugelį metų šioje šalyje veikiančia efektyvia socialinių įmonių sistema. Mokymų metu tai iš tiesų pasitvirtino. Per dvi savaites aplankėme net 4 socialines įmones, Italijoje vadinamas „kooperatyvais“. Pabuvojome įmonėje Alternatyva“, kuri įdarbina turėjusius priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, alkoholio asmenis, buvusius kalinius. Įmonės užsiima daugiausia žemės ūkio darbais. Joje dirba per 200 asmenų. Susitikimus su įmonės vadovu, ponu Antonija Zamberlan, iškilo daug klausimų, kurių atsakymai mus nustebino ir atskleidė valstybės politiką tokių įmonių atžvilgiu.
Pasak įmonės vadovo, socialinės įmonės šalyje yra skatinamos įvairiomis priemonėmis. Visų pirma joms teikiama pirmenybė vykdant valstybės užsakymus. Valstybės organizuojamoms ar perkamoms paslaugoms iki 210 tūkst. eurų per metus nereikia skelbti viešųjų pirkimų. Todėl socialinės įmonės gali pretenduoti be konkurencijos. Visos socialinės įmonės skirstomos į A ir B kategorijas. A kategorijos įmonės negali gauti pelno iš savo veiklų. Visas susidaręs pelnas turi būti grąžinamas į gamybos vystymą ir plėtrą. Tuo tarpu B kategorijos įmonės gali uždirbti pelną, tačiau privalo sumokėti pelno mokesčius, kaip ir kitos įmonės. Skirtumas tik tas, kad šios įmonės gauna užsakymus ne konkurso tvarka ir jos yra atleistos nuo mokesčių, kuriuos skiria kiekvienas šalies regionas jų teritorijoje veikiančioms įmonėms. Įmonė moka tik Valstybinius mokesčius, bet ne regioninius. Be to, A kategorijos įmonės savo veikloje gali turėti papildomą reabilitacinę funkciją, kuomet dirbantys asmenys ne tik dirba, bet dar yra reabilituojami, su jais dirba psichologai, kiti profesionalai. Šiai veiklai įmonė gauna papildomas dotacijas iš regiono sveikatos centro.
Po vienerių metų reabilitacijos, darbdavys dar 6 mėn. turi 50% mokesčių lengvatų, o jeigu įmonėje dirba neįgalus, tai ši lengvata neterminuota.
Regiono Sveikatos skyrius skiria finansavimą socialinei įmonei, kuomet ji pateikia projektus, įrodančius klientų sveikatingumo gerinimui - reabilitacijai.
Kitose mūsų aplankytose įmonėse, tokiose kaip „Valorgana“, „Vita e Lavoro“ dirba negalią turintys asmenys. Maksimalus neįgaliųjų darbuotojų skaičius priklauso nuo įmonės turimų patalpų, bendro darbuotojų skaičiaus. Vidutiniškai tokioje įmonėje dirba apie 25 neįgaliuosius. Daugiausia protinę negalią arba mokymosi sunkumų turintys asmenys. Įmonės bendradarbiauja su regione veikiančiomis gamyklomis ir dalį operacijų atlieka neįgalieji. Pvz., įmonė „Valorgana“ padeda vietinei pramoninių indų plovimų mašinų gamyklai surinkinėti detales. Darbas organizuojamas konvejerio principu, kurio gale sėdi socialinis darbuotojas ir patikrina viso atlikto darbo kokybę. Neįgalieji dirba po 6 val. per dieną, su 30 min. pertraukomis kas 2 valandas. Kas 2 valandas neįgalusis asmuo pakeičia darbo pobūdį ir atlieka vis kitą operaciją. Taip darbas neatsibosta, o neįgalieji savotiškai pailsi. Pertraukų metu darbuotojai bendrauja, o kartais net užsiima menine veikla. Vidutiniškai per mėnesį neįgalusis gauna apie 50 eurų simbolinį atlyginimą. Tačiau šiuo atveju svarbus ne užmokestis, o pačių žmonių užimtumas. Pvz., į šią socialinę įmonę patekti eilėje stovi apie 20 asmenų, tačiau pagal turimas patalpas įmonė negali patenkinti ir priimti visų norinčių.
Kiek kitokia veikla užsiima įmonė „Vita e Lavoro“, gaminanti sveikinimo atvirukus ir dekoratyvinius gaminius iš medienos. Čia dirba sunkesnę negalią turintys asmenys, tačiau jų darbai labai profesionalūs, kadangi jiems padeda socialiniai darbuotojai.
Pasiteiravę, ar tokiose įmonėse dirba kurtieji asmenys, sužinojome, kad tokiose įmonėse dirba tik kurtieji, turintys sunkią antrinę negalią (aklumą, protinį atsilikimą ir pan.).
Kaip patenka neįgalieji į šias įmones? Regione yra įsteigtas valstybinis biuras prie Sveikatos skyriaus, kuriame dirba komisija, nukreipianti neįgalųjį į socialinę įmonę, prieš tai nustačius jo neįgalumo lygį. Valstybė socialinei įmonei per dieną skiria 63 eurus vienam neįgaliam žmogui išlaikyti.
Savanorystės tradicijos
Lankydamiesi įmonėse neretai paklausdavome, o kas rūpinasi neįgaliaisiais, kurie nepatenka į tokias įmones. Ar jie sėdi uždaryti namuose? Iškart gavome išsamų atsakymą. Šeima ir savanoriai. Pietiečiai Italai labai didelę reikšmę skiria šeimai. Šeima nėra vien mama, tėtis ir vaikai. Tai kartos ir giminės, sudarančios plačią šeimą. Šeimoje yra rūpinamasi neįgaliuoju, jis nepaliekamas be priežiūros. Sunkiai suprantamas italams ir našlaičių fenomenas. Našlaičių nėra, kai yra bent vienas giminės narys.
Kita pagalba ateina iš išorės per savanorius. Jau nuo mokyklinio amžiaus yra skatinama savanorystė organizacijose. Kiekvienas save gerbiantis italas bent kelis metus savanoriavo vienoje ar kitoje organizacijoje, padėdamas senukams, neįgaliesiems. Savanorystė nėra prievolė, tai gyvenimo būdas ir mentaliteto dalis. Nors tokios tradicijos giliausios būtent šiaurinėje Italijoje. Įsteigtos ištisos savanorių organizacijos, savanorių rėmimo centrai. Savanorystės pagrindu buriasi žmonės, kuria savo organizacijas. Mūsų projekto priimančioji organizacija „Eurogems“ taip pat gimė iš 5 jaunuolių savanoriško darbo. Bendra savanorių veikla skatina juos burtis į organizacijas, pretenduoti į paramą. Tačiau šis procesas yra ilgas ir tik užsitarnavusi pagarbą ir autoritetą organizacija galės pretenduoti į Valstybės paramą savo veiklai. Stiprus bendruomeniškumo jausmas neleidžia neaiškios kilmės organizacijoms atsirasti rinkoje ir vystyti veiklą.
Nevyriausybinių organizacijų veikla
Domino mus ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Kaip jos išsilaiko? Kokią paramą gauna? Nustebome pamatę visiškai priešingą situaciją Lietuvai. Tokio rūpinimosi nevyriausybinėmis organizacijomis nesitikėjome ir pavydėjome.
Kaip ir Lietuvoje, Italijos NVO turi galimybę gauti finansavimą iš įvairių fondų. Tačiau nustebome sužinoję, kad iš gautų lėšų organizacija gali taupyti pinigus ir pasilikti savo organizacijos veiklai. Žinodami Lietuvos realijas, kuomet kiekvienas centas turi būti išleistas pagal paskirtį ir už jį reikia atsiskaityti, buvome šokiruoti.
Atradome dar vieną įdomų dalyką – Banka Etica. (http://www.bancaetica.com/Lang/Content.ep3?LANG=EN ). Išgirdę apie galimybę aplankyti banką iš pradžių nustebome. Tačiau nuvykę ir susipažinę su šio banko veikla viską supratome. Tikrų tikriausias bankas, nešantis pelną, bet įkurtas ne verslininkų, o pačių nevyriausybinių organizacijų. Prieš 10 metų, iškilus poreikiui skolintis, turėti apyvartinių lėšų projektų vykdymui, NVO įkūrė savo banką, pirmąjį Italijoje ir kol kas vienintelį veikianti tokiu principu. Tai bankas, kurio pagrindiniai principai yra investicijų skaidrumas, investicijos į gamtosauginius, socialinius projektus. Banko tikslas ne pelnas, bet pelno panaudojimas socialinėms reikmėms. Žmonės bei įmonės, kaupiančios indėlius šiame banke, žino, kad jų dividendai nebus dideli, tačiau žinantys, kad jų lėšomis nebus manipuliuojama, kad lėšos bus investuojamos tik į saugius ir socialiai teisingus dalykus. Tokio banko atsiradimas leido NVO lengviau vykdyti savo veiklą, be baimės skolintis lėšas. Šiuo metu tokių bankų visoje Europoje ir Pasaulyje yra virš 50. Artimiausias bus įkurtas Lenkijoje.Visi šie bankai griežtai laikosi savo principų ir investuoja ne į biržas, naftą ar ginklus, o į kultūrą, socialinę aplinką. Mūsų manymu, toks bankas yra ne ekonominis, bet socialinis reiškinys, liudijantis apie žmonių mentalitetą ir socialinę brandą.
Valstybinės ir privačios institucijos
Nagrinėdami šalies neįgaliųjų politiką susidūrėme su 2 tipų įstaigomis: valstybinėmis ir privačiomis. Apsilankėme privačiame reabilitacijos centre „ASPAS“, kurio steigėjai yra žymi „United colours of Benetton“ įmonės įkūrėjai, Benetton šeima, savo gretose turinti neįgalų sūnų. Centras įkurtas pagal paskutinius moderniausius standartus, turi naujausią įrangą ir profesionalius darbuotojus. Teikiamos paslaugos labai aukšto lygio. Čia vykdomos meno terapijos, žirgų terapija, fizioterapijos, muzikos terapijos, menų terapijos, darbo terapija, masažai, baseinas, individualios reabilitacijos programos. Paslaugos yra nemokamos, tereikia turėti sveikatos patikrinimo komisijos išvadas dėl negalios ir reikiamų procedūrų. Už papildomą mokestį paslaugas gali gauti ir kiti asmenys, pageidaujantys gauti reabilitacijos paslaugas. Dalinai klientų reabilitacijos paslaugas dengia ir Valstybė, tačiau didžiąją daugumą paslaugų apmoka steigėjai.
Palyginimui apsilankėme ir viename iš Valstybės remiamų reabilitacijos centrų. Silea seniūnijoje esantis neįgaliųjų užimtumo centras finansuojamas iš savivaldybės lėšų. Centre vykdoma neįgaliųjų socialinė ir darbinė reabilitacija. Skirtingai nuo kooperatyvų, šiame centre neįgalieji tik apmokomi konkrečių įgūdžių, kurių gali prireikti darbe, o galiausiai neįgaliuosius siekiama įdarbinti integruotai įmonėse, mokyklose, kad jie galėtų jaustis pilnaverčiais piliečiais. Tokią neįgaliųjų integracijos į darbo rinką modelį pasirinkęs centras sulaukia nedaug norinčiųjų, kadangi integracijos procesas labai ilgas ir sunkus, ir ne visis tėvai, siunčiantys čia savo vaikus, tiki tokio modelio sėkme. Tačiau sėkmingų atvejų nemažai. Reabilitacijos periodas trunka apie 2 metus, į kuriuos įeina ir praktika tikroje darbo vietoje. Tokiame centre su 6 neįgaliaisiais dirba vienas socialinis darbuotojas. Pasak šio centro vadovo, toks standartas yra nustatytas valstybės ir jiems sėkmingai sekasi jo laikytis skirtingai nuo kitų panašaus pobūdžio centrų kituose Italijos regionuose. Tuom įstaiga iš tiesų galėjo pasigirti.
Darbo birža
Lankantis įvairiose institucijose kildavo nemažai klausimų apie įdarbinimo mechanizmą, kvotas ir pan. Atsakymus gavome Darbo biržoje.
Darbo biržos specialistai išsamiai pristatė visą Italijoje galiojančią neįgaliųjų įdarbinimo sistemą, kurią reglamentuoja 2000 metais priimta direktyva Nr. 68.
Visų pirma, galioja kvotų sistema. Pagal galiojantį įstatymą, įmonėje, kurioje dirba nuo 15 iki 36 darbuotojų turi būti įdarbintas bent 1 neįgalusis asmuo. Nuo 36 iki 50 darbuotojų įmonėje rezervuojamos 2 darbo vietos. Virš 50 darbuotojų turinti įmonė privalo įdarbinti 7 proc. neįgaliųjų. Šių kvotų nesilaikymas yra griežtai kontroliuojamas ir taikomos atitinkamos baudos.
Į darbo biržą kreipiasi asmenys, turintys specialiųjų poreikių. Su savimi jie atsineša komisijos jiems išduotą neįgalumo pažymėjimą ir sveikatos komisijos išrašą apie jam tinkamas darbo sąlygas ir galimybes dirbti. Sveikatos komisija vertina neįgalaus asmens sveikatos sutrikimus, tačiau taip pat ir jo socialinius įgūdžius. Ši išvada leidžia darbo biržos darbuotojams pritaikyti neįgaliajam tinkamą darbo vietą arba ieškoti jam tinkamos. Specialistas iš sveikatos komisijos taip pat vertina ir konkrečios darbo vietos tinkamumą neįgaliesiems. Darbo vietos aprašas apriboja galimybes į šią vietą pretenduoti tokio darbo negalinčius dirbti asmenis.
Darbo ieškančio asmens ir laisvos darbo vietos aprašas įvedamas į bendrą kompiuterinę sistemą, ir vykdant paiešką sistema pati atranda atitikimus ir pasiūlo laisvas darbo vietas pagal konkrečius žmogaus gebėjimus.
Įdarbinimo specialistas vykto asmens konsultavimą, išsiaiškina jo norus, galimybes ir kartu su neįgaliuoju nueina visą kelią nuo konsultavimo iki įdarbinimo.
Atskiri įdarbinimo specialistai yra atsakingi už bendradarbiavimą su darbdaviais ir įdarbinimo plano rengimą. Pvz., stambi įmonė, turinti priimti apie 7 proc. neįgaliųjų, negali jų priimti vienu metu, nes dėl to sutriktų gamyba. Todėl kartu su įdarbinimo specialistu darbdavys derina įdarbinimo programą, kuri gali tęstis iki 5 metų, palaipsniui įdarbinant neįgaliuosius.
Be įdarbinimo paslaugų darbo birža teikia ir mokymo paslaugas, orientavimo ir kitas, panašiai kaip ir darbo birža Lietuvoje.
Apie kurčiuosius
Kaip ir kiti neįgalieji, kurčias žmogus gali kreiptis į vietinę darbo biržą, kurioje darbuotojai išsiaiškina jo kompetencijas ir kokius apribojimus kelia jo turima klausos negalia. Suradus kurčiam tinkamą darbą, jis yra prižiūrimas darbdavio paskirto asmens, kuris padeda apsiprasti su nauja darbo vieta, supažindintų su darbo tvarka , taisyklėmis.
Pasidomėję, kokius darbus dažniausiai dirba kurtieji asmenys, sužinojome, kad dirbantys kurtieji daugumoje dirba pagalbinį administracinį darbą biuruose (kopijuoja dokumentus, nešioja laiškus ir pan.). Didelė jų dalis dirba valstybinėse institucijose, kadangi joms irgi galioja kvotų sistema, o kurtieji yra fiziškai stiprūs darbuotojai, turintys tik bendravimo problemų.
Dvi savaites aiškinomės, kokia gi yra kurčiųjų padėtis Italijoje. Bene paskutinę savo vizito dieną sužinojome viską.
Kurčiųjų bendruomenė Italijoje yra pakankamai atsiribojusi nuo kitų negalių. Dėl savo negalios pobūdžio dar po antrojo pasaulinio karo kurtieji nebuvo priskiriami neįgaliesiems, bet traktuojami kaip bendravimo sunkumų turintys piliečiai. Šiuo metu požiūris į kurčiuosius taip pat keičiasi. Šalyje vykdoma aktyvi Kochlearinių implantų politika. Valstybė 100 proc. kompensuoja implantacijos operacijas, kurios vertė 50 tūkst. eurų ir laiko šį būda prioritetiniu integruojant kurčiuosius. Tuo tarpu patys kurtieji už savo lėšas privalo pirktis klausos aparatus ir kitą techniką.
Tik apsilankę kurčiųjų draugijoje sužinojome kitą kurčiųjų padėtį. Eilę metų Italijos kurčiųjų draugija kovoja su implantų invazija ir už gestų kalbos išsaugojimą. Kovojama, kad pagaliau gestų kalba būtų pripažinta ir kurtieji mokyklose būtų mokomi gestų kalbos. Tačiau mūsų būvimo Italijoje dienomis kaip tik toks įstatymas Italijoje buvo parlamento atmestas. Kurčiųjų draugijos vadovas labai nusiminė, sužinojęs, jog Lietuvoje gestų kalba yra pripažinta jau nuo 1996 metų ir kurtieji gali būti mokomi jų gimtąja kalba.
Daugumas kurčiųjų draugijos darbuotojų yra savanoriai ir už darbą atlygio negauna, o kurčiųjų draugijos pastatas yra išlaikomas vietinės savivaldybės. Draugija konsultuoja ir informuoja tik dvi dienas per savaitę, o sekmadieniais vyksta pagrindinė užimtumo veikla, kuomet renkasi įvairaus amžiaus ir pomėgių grupės pabendrauti, aptarti savo problemas ir buitinius rūpesčius. Taip pat, kaip ir pas mus, veikia meninių būrelių veikla, aukštais pasiekimais garsėja sportininkai ir saviveiklininkai.
Nepaisant tokios diskriminacinės padėties kurčiųjų atžvilgiu, yra ir teigiamų dalykų. 2001m. valstybės buvo priimtas naujas įstatymas Nr. 104, kuris suteikia daug lengvatų tiems kurtiesiems, kurių kurtumas yra nustatytas ir patvirtintas medicininės komisijos. Štai kokias lengvatas suteikia šis įstatymas:
• kurtieji turi gauti nemokamai gestų kalbos vertėjų pagalbą (Italijoje vertėjai teikia paslaugas 6 darbo dienas per savaitę ir tiek kiek to reikalauja žmogus turintis klausos negalią. Gestų kalbos vertėjų paslaugas finansuoja valstybė. Universitete studijuojantys kurtieji studentai gauna pilną gestų kalbos vertėjų pagalbą);
• kurtieji nemoka už jiems suteikiamas medicinos priežiūros paslaugas;
• įdarbinimo tarnyba privalo kurtiesiems surasti darbą (dažniausiai kurtieji dirba aptarnavimo sektoriuje t.y. laiškanešiai, raštvedybos darbuotojai, leidybose, valytojai, fabrikuose, maitinimo paslaugų įstaigose);
• kompensacinė technika prižiūrima ir taisoma nemokamai;
• kai kuriuose Italijos regionuose kurtieji vietiniu transportu naudojasi nemokamai arba moka 50 proc. nuo bilieto kainos;
• už įsigytą automobilį kurtieji moka tik 4 proc. nuo 21 proc. PVM mokesčio;
• kas metus kurtiesiems peržiūrimos pensijos ir keliais procentais didinamos;
• už telefono paslaugas moka kurtieji tik tiek kiek patys prišneka, abonementinio mokesčio nereikia mokėti;
• kurtieji asmenys turi teisę patys kreiptis į savivaldybę prašydami papildomų lengvatų, kurios palengvintų jų buitį;
• kurtiesiems yra pirmenybė (atsižvelgiant į kitas negalias) gauti darbą;
• vaikams iki 16 m. mokyklose privalo teikti paslaugas mokytojo padėjėjas.
•
Šis įstatymas buvo priimtas kurčiųjų draugijos dėka po 30 metų kovos. Jis labai palengvino Italijos kurčiųjų gyvenimą.
Apie kurčiųjų ugdymo padėtį Italijoje sužinojome apsilankę vienoje iš Italijos kurčiųjų mokyklų – A. Magarotto vidurinėje mokykloje Padujos mieste. Vienoje iš trijų vidurinių mokyklų kurtiesiems Italijoje sužinojome, kad viso Italijoje yra 6 kurčiųjų mokyklos, tačiau skirtingo lygio: 1 pradinė, 1 pagrindinė, 1 vidurinė ir 3 gimnazijos. Viso jose mokosi apie 500 kurčiųjų jaunuolių. Mūsų aplankytoje mokykloje mokosi 102 kurtieji nuo 16 iki 19 metų. Su jais dirba 46 pedagogai. Tai vaikai, kurių tėvai pasirinko ne integracijos kelią. Likusieji šalies kurtieji mokosi bendro lavinimo mokyklose.
Mokykla kurčiuosius mokina totalinės komunikacijos metodu, o gestų kalbą dėsto kurtieji, ateinantys iš kurčiųjų draugijos.
Mokykloje plačiai taikomi modernios įrangos panaudojimo metodai. Kiekvienoje klasėje yra įrengtas televizorius bei „protingos lentos“ sistema, kuomet informacija iš kompiuterio rodoma lentoje. Joje įrašyti komentarai teikiami tiesiogiai į kompiuterį ir gali būti naudojami savarankiškam mokymuisi. Šios pagalbinės priemonės labai palengvina informacijos teikimą kurtiesiems ir pagerina mokymosi kokybę. Televizorių ekranai yra iškabinti visuose mokyklos koridoriuose. Pertraukų metu per juos kurtiesiems yra transliuojamos žinios gestų kalba, pateikiama svarbi informacija. Žinios yra nufilmuojamos Romoje anksti ryte ir transliuojamos visose Italijos kurčiųjų mokyklose vienu metu.
Mokykloje daug dėmesio skiriama jaunuolių fiziniam lavinimui. Yra sudaryta speciali fizinio lavinimo programa, į kurią įtraukta ir pačios mokyklos turima unikali galimybė lavinti jaunuolių orientaciją „linksmųjų džiunglių“ pagalba. Tai mokyklos kieme, tarp medžių įrengta pramoga, kuomet vaikai gali su apsauginėmis priemonėmis „karstytis“ medžiais ir laipioti per kliūčių ruožus.
Apie grupę
Džiugu, kad viskas, ką sužinojome buvo naudinga ir įdomu. Mokymuose dalyvavo skirtingą patirtį turintys asmenys iš įvairių Lietuvos kampelių. Dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi gauta patirtimi ir žiniomis, suteikta galimybe sudalyvauti tokiuose mokymuose. Šalia žinių dalyviai praturtėjo ir kultūrine prasme: pamatė unikalią Italų kultūros dalelę, aplankė Veneciją, Veroną, Padują.
Džiugu, kad tokios programos egzistuoja ir dalyvavimas jose praturtina ir leidžia tobulėti. Tikimės daugiau tokių projektų.
Projekto koordinatorė Sigita Astrauskaitė ir projekto lydintis asmuo Svetlana Litvinaitė
 |
| Mokymų dalyviai su "Eurogems" organizacijos prezidentu (pirmas kairėje) Giancarlo Vettori ir Silea savivaldybės atstove (antra kairėje). |
|
