Naujienos

Kovo 21d. Upininkų (Jonavos raj.) kultūros namuose vyko dviguba šventė. Mūsų draugijos narys Mykolas Kručas šventė 80–metį ir pristatė visuomenei savo antrąją poezijos knygą „Senas ąžuolas“.

Joniškio rajone, Skaistgiryje, toli nuo kurčiųjų centrų gyvenanti menininkė Valerija Dauginienė – tarp kurčiųjų mažai kam žinoma. Tik vyresniosios kartos literatai ją gerai pamena ir lig šiol yra dėkingi už pirmąjį (1984 m.) „Poezijos pavasario“ leidinį. Jos meniškai iliustruotas ir ranka perrašytas almanachas ir liks pats unikaliausias!

Kauniečiui Pranui Kudrevičiui optimizmo galėtų pavydėti ne vienas. Šypsena ir spinduliuojamas optimizmas - ne poza. Paprasčiausiai jis toks yra. Darbštumas, šviesus požiūris į gyvenimą padėjo atlaikyti negandas, suteikė jaunatviškos energijos, žvalumo. Balandžio viduryje jam sukaks 76-eri metai. Jis ne iš tų, kuris dejuoja menkiausiai nesėkmei ištikus. Jo gyvenimo kelyje stebėtinai pastoviai ir lygiagrečiai ėjo darbas bei didelė trauka prie meno saviveiklos.

Savo pamąstymais su skaitytojais dalijasi Vilniaus dailės akademijos antro kurso architektūros fakulteto studentas Donatas Pačesiūnas.

Ilgus metus gyvenanti tyloje ir rugsėjo mėnesį aštuoniasdešimtmetį švęsianti šiaulietė Ona Kugrėnienė iki šiol visus žavi savo optimizmu, neblėstančia gera nuotaika ir noru padėti žmonėms.

Kaip ir daugumos vyresnės kartos kurčiųjų klaipėdietės Aldonos Gailienės profesija – siuvėja. Yra sakoma, kad apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis prognozuoja savo ateitį. Moteris nekūrė didelių planų, tiesiog visuomet daug dirbo, stengėsi kiekvieną darbą atlikti sąžiningai nuo pradžios iki galo. Kurčia moteris dirbo siuvimo įmonėje, girdinčiųjų kolektyve, buvo vertinama už meistriškumą, gebėjimą atlikti sudėtingiausias technologines operacijas.

Štai tokią sukaktį neseniai paminėjo Klaipėdos AGKVC lietuvių gestų kalbos vertėjas Vytautas Lukšas, teikiantis paslaugas Palangos ir Kretingos kurtiesiems. Labai šiltai apie savo darbuotoją kalbėjo centro direktorė Nijolė Kaubrienė. Vadovė vertėją apibūdino kaip sąžiningą, stropų, nuoširdų ir nepaprastai kurtiesiems atsidavusį žmogų. Iš p. Nijolės sužinojome, kad jubiliatas yra puikus organizatorius, daugelio kurčiųjų kelionių po Lietuvą iniciatorius.

Skaitytojų susitikimas su Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinio profesinio mokymo centro specialiąja pedagoge Rasa Sauliene – jau ne pirmas. Apie ją rašėme, kai pradėjo dirbti su dviem suaugusiomis merginomis Edita ir Jolanta Lapinskaitėmis, faktiškai nelankiusiomis mokyklos. Tuomet buvome visi gerokai sutrikę ir, kalbėdami apie nebūdingą reiškinį, atsargiai rinkome žodžius. Praėjo dveji su puse metų. Su mokytoja kalbamės apie tai, ko buvo siekiama per šį laiką.

2008 metų rudenį VKNRPMC įsteigta dailiųjų rankdarbių gamintojo specialybė. Vadovaujami mokytojos metodininkės Irenos Seniūnienės šiuo metu naujo amato mokosi aštuoni pirmakursiai, iš jų visiškai kurti du mokiniai.

Taip Raseinių kurtieji vadina Ireną Perminienę. Irenos visas gyvenimas „ant ratukų“, nes, kaip juokauja pati Irena, „gyvenimas toks todėl, nes gimiau Klaipėdoje ant sankryžos“.
1970 metai - skaudžiausi Irenos gyvenime – autoavarija, o po jos - paralyžius. Jos močiutė liaudies medicinos būdais padėjo atgauti Irenai rankų jėgą, o kojų, deja, nepavyko, todėl teliko susidraugauti su vežimėliu.