Naujienos

Silvana Hacking – vienintelė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (toliau LKNUC arba centras) kurčioji mokytoja. Draugijos vadovybė dėl to ne kartą viešai apgailestavo. Esą, kai kurčiųjų ugdymo židiniuose mažai kurčių suaugusiųjų, būsimiems LKD nariams tokiu atveju nėra su kuo tapatintis ir į ką lygiuotis. Tad kas gi lėmė, kad Silvana atitiko, reikia manyti, ypač aukštus mokyklos administracijos keliamus centro pedagogams reikalavimus? Pabandykime pasmalsauti.

„Jei nebūtų buvę Lauros Bridgman, nebūtų ir Helenos Keller“ – 1903 m. sakė filosofas Williamas Džeimsas. Laura Bridgman buvo išties žymi moteris, tikra pirmapraeivė – pirma kurčioji neregė, išmokusi „kalbėti“ rankomis.

Jų rankos prisijaukinusios žodžius, pirštai geba šnabždėti. Jie bėgioja ore, žongliruoja taip, kad vos spėji gaudyti. Nepaveji ir sustoji. Tada kyla klausimas, kaip jie įsivaizduoja garsą. „Ar neragavęs šokolado galėtum apibūdinti jo skonį?“, – į klausimą klausimu atsako Laura Valytė, mergina, negalinti girdėti nuo vaikystės. Išgirsti jai reiškia pamatyti, pajausti, liesti. Taip pat kaip daugeliui kurčiųjų, kurių Lietuvoje registruota apie aštuoni tūkstančiai, pasaulyje – šimtąkart daugiau nei gyventojų Lietuvoje.

Į sportinę veiklą Vilniaus kurčiųjų sporto klubo „Gestas“ pirmininkas Arūnas Kubaitis įsitraukė dar vaikystėje. Mokykloje daug metų buvo renkamas sporto būrelio pirmininku. Sumanus, darbštus, sportą mėgstantis jaunuolis ištvermę, ryžtą rodė moksleivių lengvosios atletikos respublikinėse spartakiadose, Pabaltijo bei tuometinės TSRS kurčiųjų čempionatuose.
Baigęs mokyklą dirbo, tačiau visą savo laisvalaikį skyrė sportinei veiklai. Lankė lengvosios atletikos, orientavimosi, tinklinio, krepšinio treniruotes. Už sporto propagavimą, organizacinius gebėjimus buvo išrinktas į Lietuvos kurčiųjų sporto federacijos vykdomąjį komitetą, dalyvavo Europos kurčiųjų sporto kongreso darbe, ilgą laiką vadovavo LKD Vilniaus kultūros namų sporto kolektyvui.

Prieš 19 metų palikęs Lietuvą Gedalijus Milneris porą liepos savaičių pirmą kartą po išvykimo vėl praleido gimtinėje. Šįkart kaip svečias. Jis neslepia, kad visada laikė save Lietuvos žydu ir jų šeima, (išskyrus tėtį, kuris mirė, kai Gedalijus buvo dar vaikas) vos tik Lietuva atgavo nepriklausomybę, pakilo ieškoti savo kraujo brolių ir seserų.

Vilniaus dailės akademijos Vizualiojo ir taikomojo meno fakulteto Skulptūros katedros diplomantas Šarūnas Juodvalkis nuo šiol - profesionalus skulptorius. Taip vadintis teisę jam pelnė aukštu balu apgintas diplominis darbas „Tylos varpas“.

Turėjau, rodos, viską: laimę, šypseną veide, sveikatą, darbą. Laikas bėgo savo greičiu neatsisukdamas atgal. Užaugo dukra. Atėjo laikas, kurį galėjau skirti sau ir gyventi dėl savęs, bet, deja, taip nebūna, kaip susiplanuoji.

Šiaulių „Senolių“ klubas su dideliu liūdesiu išleido į užtarnautą poilsį savo atsidavusią, rūpestingą klubo pirmininkę Onutę Kugrėnienę.