Naujienos

UAB „Vikada“ darbuotojas, šaltkalvis-remontininkas Siverinas Balkevičius taip įsitraukia į darbą, kad net poilsio pertraukas pamiršta. Toks charakteris: jei ko imasi, visą save atiduoda. Kitaip nemoka ir negali.

Jau praėjo trys mėnesiai, kai Monika Kumžaitė (bičiulių meiliai vadinama Mona Paula arba tiesiog Paula) išvyko savanoriauti į Boliviją. Tikriausiai visiems smalsu, kaip sekasi mūsų bendruomenės narei, todėl korespondentė Ieva ČEREŠKAITĖ parašė Paulai elektroninį laišką. Ši mielai sutiko atsakyti į klausimus apie savo gyvenimą Bolivijoje: kuo džiaugiasi, ką patyrė ir kuo gali pasidalyti su mumis, esančiais čia, Lietuvoje. Korespondentė iškart atskleidžia: bus įdomu!

Lig šiol kaunietei Rūtai Narkevičiūtei-Jankūnienei įsimintiniausios gyvenimo akimirkos – iš XIV kurčiųjų olimpinių žaidynių Kelne (VFR). Estafetės, 4 х 400 metrų, bėgimo rungtyje, būdama tuometinės TSRS kurčiųjų lengvosios atletikos komandos narė, ji laimėjo aukso medalį. Rūta sutiko pasidalyti prisiminimais apie nelengvą sportinį kelią, siekiant pergalių, darbą ir kasdienybę po intensyvios sportinės veiklos.

Karolis Simaitis, kilęs iš kūrybingos kurčiųjų šeimos, artimųjų ir mokytojų paskatintas dar vaikystėje atrado savo talentą piešti. Nuo 2010 m. rudens jis sėkmingai studijuoja grafiką Vilniaus dailės akademijoje (VDA).

Posakis „viščiukus skaičiuoja rudenį“ visiškai netinka Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų mokytojai Jolitai Stumbrienei. Jai, kaip ir visiems pedagogams, metus skaičiuojančiai nuo rugsėjo iki birželio, darbo rezultatus apžvelgti tenka pavasarį. O šių metų pavasaris Jolitai ir jos auklėtiniams buvo ypatingai derlingas.

Kauno kurčiųjų reabilitaciniame centre konsultante dirbanti Gražina Dambrauskienė atidėjusi savo rūpesčius kasdien gilinasi į klausos negalią turinčių žmonių problemas. Darbą mokėdama, teisybę mėgdama ji siekia rasti tiesiausią kelią į kiekvieno bendruomenės nario širdį. Pasirinkusi socialinio darbo sritį, Gražina jau trečius metus neakivaizdžiai mokosi Kauno kolegijoje.

Pokalbis su kurčiųjų draugijos nare Julija Valiene buvo lengvas, nuotaikingas, atviras. Lieknutė, mergaitiškos išvaizdos moteris moka džiaugtis gyvenimu ir įvertinti tai, kas šiandien pasisekė, domisi viskuo kas vyksta aplinkui.

Kauniečio Rimanto Ramonio vyresniosios kartos bendruomenės nariams pristatyti turbūt nereikia. Jaunystėje jis buvo meno saviveiklos, įvairių sporto šakų entuziastas, kurčiųjų fotogrrafijos ir kino būrelio įkūrėjas. O išėjęs į užtarnautą poilsį yra aktyvus Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro senjorų klubo „Poilsis“ valdybos narys, atsakingas už kultūrinę veiklą, pats dažnai pasirodo scenoje.

Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklose dirbantys pedagogai, gestų kalbos vertėjai vis dažniau pastebi ir nuogąstauja, kad klausos negalią turintys mokiniai kasmet mažiau dėmesio skiria mokslui, nekelia sau didesnių tikslų, neturi noro ir ambicijų siekti aukštesnio išsilavinimo. Todėl visada yra džiugu ir malonu sutikti jaunus žmones, turinčius didelius tikslus ir pozityvų požiūrį į mokslą.

Lietuvos kurčiųjų sporto istorija verčia dar vieną reikšmingą puslapį: buvęs nepamainomas įžaidėjas kurčiųjų krepšinio aikštelėje, daugkartinis tarptautinių turnyrų, Europos čempionatų, 1997 m. olimpinių vasaros žaidynių prizininkas, dabartinis kurčiųjų merginų rinktinės vyriausiasis treneris kaunietis Remigijus Mykolas Balaišis išleido autobiografinę knygą „Kurčiojo aistra oranžiniam kamuoliui“.