Naujienos

Šias metais gražų jubiliejų švenčia viena aktyviausių pasaulio kurčiųjų judėjimo lyderių – suomė Liisa Kauppinen.

Kiekvienas žmogus – atskira niekada nepakartojama gyvenimo knyga. Tuo dar kartą įsitikinau apsilankiusi kauniečio Antano Drūčiūno namuose. Planavau parašyti tik apie jo gyvenimą tremtyje, nes kelerius metus iš eilės jį sutikdavau Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydžiuose Ariogaloje. Bet didelis stalas, nukrautas knygomis ir spaudos leidiniais, bei platus jo akiratis pakoregavo mano planus.

Yra žmonių, kurie tarsi gimę nešti kitiems grožį, teikti pasigėrėjimą ir džiaugsmą. Viena iš jų – panevėžietė, Lietuvos kurčiųjų draugijos narė Jurgita Gritėnaitė. Mergina – pagrindinė VšĮ Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro rengiamų kultūros programų dainininkė, šokėja, aktorė, jos sukurti siuvinėti paveikslai, tekstilės dirbiniai eksponuoti jau ne vienoje parodoje.

Viešosios įstaigos Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro meno vadovės Vidos Eskertienės gyvenimas glaudžiai susietas su kūrybiniu darbu, kuris neliko nepastebėtas. Vos peržengus jos erdvaus kabineto slenkstį žvilgsnį iškart patraukia ant sienų sukabintų pažymėjimų, diplomų bei kitų nominacijų gausa.

Birželio 7 dieną vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose Lietuva rinks 12 europarlamentarų. Viena iš kandidatų rinkimuose į EP - kurčiųjų visuomenei gerai pažįstama ir žinoma Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė. Jau beveik du dešimtmečius politinėje ir visuomeninėje veikloje dalyvaujanti pedagogė yra nepartinė, tačiau į EP kandidatuoja kaip Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovė.

Ulijana Petraitienė gimė Kupiškio rajone, mokėsi Panevėžyje, kurį laiką gyveno ir dirbo Kaune. Bet skaitytojams ji pažįstama kaip Klaipėdos krašto gyventoja. Per daugiau kaip 30 uostamiestyje praleistų metų mums tapo Vakarų regiono kurčiųjų bendruomenės pokyčių simboliu. Žiniasklaida ją vadina Tyliosios bendruomenės ambasadore.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokinius jau trylika metų dailės pagrindų moko Lietuvoje ir užsienyje gerai žinomas dailininkas Povilas Šiaučiūnas. Jo gyvenimas su kurčiaisiais yra susietas nuo tada, kai šeimoje gimė kurčia dukra Kristina.

Aušros Murauskienės atėjimas prieš dešimt metų į Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinį profesinio mokymo centrą siejamas su pirmąja intelektualia sala mokykloje. Teksto rinkėjų ir maketuotojų profesija, kurios moko vyresnioji profesijos mokytoja, laikoma prestižine Šilo gatvės centre. Nemažam būriui kurčiųjų ji tapo tramplinu į aukštąsias studijas.

VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotojai Romualdą Linkevičiūtę, scenai atidavusią ketvirtį amžiaus, įvardijo kaip vieną iš geriausių saviveiklininkių. Moteris domisi akrobatika, daug metų šoko tautinius, ritminius šokius, vaidino lengvojo žanro pantomimas, etiudus, miniatūras. Pasak jos, meno saviveikla – tai mintys, jausmai, improvizacija, o kartu tai darbas, prisistatymas žiūrovams, rodymas to, ką darai.

Kovo 21d. Upininkų (Jonavos raj.) kultūros namuose vyko dviguba šventė. Mūsų draugijos narys Mykolas Kručas šventė 80–metį ir pristatė visuomenei savo antrąją poezijos knygą „Senas ąžuolas“.