Naujienos

Gražinos ir Mindaugo Vosylių šeimoje auga dvi dukros – 6-erių metų Kamilė ir 4-erių Rugilė. Šios dvi atžalėlės turbūt geriausias įrodymas, kad laikas lekia tekinas. 2003 m., kai Surdologijos centras vykdė PHARE projektą, Gražina buvo viena iš kurčiųjų, atrinktų vykti mokytis lektorės darbo į Daniją.

Jaunieji Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) perkusininkai triumfavo LNK laidoje „2 minutės šlovės“, jiems ovacijų negailėjo teletiltu jų programą matę bičiuliai iš Kenijos. Įvairių renginių metu Panevėžio prekybos ir pramogų centre „Babilonas“, kultūros centre „Garsas“, Bendruomenių rūmuose jiems plojo Panevėžio apskrities viršininko administracijos, miesto savivaldybės vadovai, miesto visuomenė, jų programą vertino ir gyrė svečiai iš JAV, Brazilijos, Čekijos, Vokietijos, Jordanijos, Lenkijos, Švedijos.
Tačiau šį sykį – ne apie juos, o apie žmogų, kuris, padėdamas siekti šių rezultatų, įdeda visas savo jėgas, žinias, laiką ir energiją, o pats lieka „už kadro“. Tai – PKNPM muzikos ritmikos mokytoja Aldona Mikolaitienė.

Klaipėdos rajone Minijos dešiniajame krante įsikūrusi sodų bendrija jau seniai pretenduoja į miesto statusą tiek savo teritorijos dydžiu, tiek gyventojų skaičiumi. 640 ha teritorijoje rasti Kristinos ir Mariaus Rimkų šeimą – nelengva. Padėjo kadaise Kristinos ištarta frazė, kad jos namų durys visada atviros, nes neatsakingas meistras nuvylė jaunąją šeimą ir nepagamino vartų namą juosiančiai tvorai.

Violeta Stankutė-Komarovskaja kartu su vyru Andrejum augina du vaikus – dukrą Esterą ir sūnų Oliverį. Tai graži ir darni šeima, priklausanti Vilniaus kurčiųjų jaunimo elitui. Violeta sutiko su skaitytojais pasidalinti jaudinančia ir įdomia savo šeimos istorija.

Mažoji LKD enciklopedija“, „Anekdotų karalius“, „LKD muziejaus direktorius“, „mūsų Staselis“ – tai tik keletas vardų, kuriuos išgirdę atpažįstame Stasį Linkevičių, mūsų sistemos darbo veteraną. Savo keturių dešimtmečių veiklos jubiliejų jis atšventė tyliai ir vienas, nes kolegoms net puse lūpų neprasitarė, kai ta diena atėjo. O juk be jo mūsų sistemoje turbūt niekas tokios geros atminties ir neturi. „Dirbau ir dirbu vadovaujamas 5 pirmininkų ir prezidentų bei 5 jų pavaduotojų“,- šypsosi pašnekovas. Ir mudu kartu neriame į prisiminimus.

Šiaulietis Linas Gramnickas yra iš tų žmonių, apie kuriuos buriasi kiti. Jis savo energija uždega ir kitus, moka padėti ir patarti, mielai dalyvauja saviveiklos ir sporto užsiėmimuose, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui. Tad nenuostabu, kad Linas, baigęs mokslus ir išmokęs puikiai naudotis kompiuteriu, tapo vienu iš populiariausių žmonių Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centre, jo patarimų ir pagalbos prie kompiuterio prireikia daugeliui.

Siaučiant speigui ir pūgoms, Anapus išėjo vienas talentingiausių Lietuvos rašytojų - poetas, pedagogas, keliautojas Bronius Jauniškis. Iki jo 90 metų jubiliejaus buvo likę tiek nedaug. Savo pedagogine veikla jis prisidėjo ir prie kurčiųjų moksleivių ugdymo, dirbo Vilniaus kurčiųjų mokyklos-internato (Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras) direktoriumi.

Nuo pat įsikūrimo 1990 m. sausio 26 d. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui vadovauja 64-erių Aleksas Jasiūnas. Sportininkai prezidentu pasitiki ir vis renka vadovu dar vienai ir dar vienai kadencijai. Jis mynė Lietuvos kurtiesiems takus pasaulyje ir Europoje. Tuometė Lietuvos kurčiųjų sporto federacija anksčiau už kitas kurčiųjų organizacijas tapo tarptautinių savo srities sąjungų nare. A. Jasiūnas - visų bandymų iniciatorius, naujų idėjų skleidėjas, bendrų pastangų vairininkas.

Jau beveik penkiolika metų, kai Lietuvoje gestų kalba pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba. Tačiau, norėdami bendrauti su girdinčiaisiais, integruotis į visuomenę, kurtieji privalo išmokti ir lietuvių žodinę kalbą. Pastaruoju metu iš pedagogų vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad kai kurie klausos negalią turintys mokiniai, motyvuodami, jog jų gimtoji kalba yra gestų, nerodo didelių pastangų išmokti žodinę ir rašytinę kalbą.