Naujienos

Vilniaus dailės akademijos kurčiųjų diplomantų sąrašas šiemet pasipildė dar vienu vardu. Bakalauro studijas baigė ir baigiamąjį darbą gegužės 31 d. apgynė Vytautas Vanagas. Vertinimo komisija jam skyrė aukščiausią balą – dešimt.

Šiaulietę Kristiną Prudnikienę lengvai atpažinsi žmonių būryje – jos veide bus šypsena, aplink ją bursis kiti, o ji nenuilsdama jiems pasakos, aiškins ir atsakinės į klausimus. Taip bus ne tik todėl, kad Kristina yra Šiaulių kurčiųjų reabilitacijos centro konsultantė, bet ir dėl šios moters asmeninių savybių: geranoriškumo, kantrumo ir noro padėti kitiems.

Taip vienu sakiniu Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) direktorė Danutė Kriščiūnienė pristatė kūno kultūros ir matematikos mokytoją, vyr. auklėtoją, Panevėžio miesto kurčiųjų sporto klubo „Vėjas“ pirmininką Artūrą Juknevičių. Apie jo indėlį siekiant sportinių laimėjimų byloja gausybė mokinių laimėtų prizų, taurių, medalių.

Stasys Buivydas gamtos prieglobstyje jaučiasi geriausiai: apmąsto darbus, idėjas, nusiramina, pailsi, pasisemia jėgų. Todėl jis iš sostinės persikėlė gyventi į Vilniaus priemiestį, Rastinėnų sodų bendriją „Gestas“, - į paties pasistatytą namelį. Tai antrieji Stasio namai. Graži vietovė, sodas – erdvė, kurioje jis duoda valią savo vaizduotei, išmonei. Daug meistrauja, akį traukia ne tik žmonos pasodintos gėlės, bet ir kai kurie architektūros elementai. Darbštus žmogus visai nepasiilgsta miesto, buto, kuriame gyventi liko vaikai.

Prieš rašydama straipsnį su kurčiųjų draugijos nare kauniete Gražina Jankuviene sutariu susitikti jos namuose. Dukra Jurgita smagiai sukasi erdvioje virtuvėje gamindama šeimai skanius koldūnus, sūnus Raimundas tik trumpam grįžta iš dirbtuvių ir bėga atgal prie savų darbų. Ponia Gražina, kiek atsigavusi po visų likimo smūgių, vėl šypsosi jai įprasta atvira šypsena.

„Rita – ir kaip asmenybė, ir kaip specialistė, yra žmogus iš „aukso fondo“. Ji atitinka visus aukščiausius reikalavimus, kokie gali būti keliami žmogui ir specialistui“, – taip Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė apibūdina jau daugiau nei dešimt metų su klausos negalę turinčiais vaikais dirbančią vyr. surdopedagogę (anglų kalba) ir technologijų mokytoją Ritą Kasparienę.

Dauguma žmonių vaikystės profesines svajones išauga kaip drabužėlius. Vytauto Steponėno svajonė skraidyti ne tik nepraėjo, bet augo kartu su juo. Ir bent iš dalies išsipildė. Šiandien „Akiračio“ pokalbis su 39-erių metų vyru, kuris, kaip rašoma pernai metų spalio mėnesio žurnale „Aviacijos pasaulis“, nors atrodė neįmanoma, vis dėlto skraidė ir „girdėjo dangų“. Ir dar, tikime, skraidys.

Atvira, energinga, visur suspėjanti. Tokia yra Vilniaus senjorų klubo „Bičiuliai“ vadovė Valerija Viršilienė. Jei interviu būtų įvykęs anksčiau, tikriausiai būtume kalbėjusios vien apie darbą. Moteris per visą savo profesinę karjerą turi tik vieną įrašą – LKD Vilniaus įmonė (dabar UAB „Vikada“), kurioje išdirbo keturiasdešimt vienerius metus.

Vos užsukus į Kauno kurčiųjų reabilitacijos centrą ir paklausus apie 2009 metų centro žmogumi paskelbtą Vitą Kirvaitį, iškart galima išgirsti gausybę šiltų atsiliepimų: „Padeda visuose darbuose: ir papuošalą sutaisys, ir techniką įjungs, ir vamzdžius sutvarkys“, „Ir šoka, ir vaidina, ir drožinėja“, „Jei ko trūksta, visada kreipiamės į Vitą“, „Mylimas, draugiškas, turintis puikų humoro jausmą - mūsų Vitukas“.