Naujienos

Vilniaus kurčiųjų jaunimo organizacija surengė susitikimą su labai įdomios biografijos kurčiuoju Jurijum Vasina. Mes jau iš anksto žinojome, kad jis pasakos apie savo gyvenimo darbą – laivo statybą Švedijoje. Žinojome, bet vis dėlto nekantravome iš jo paties išgirsti, kaip kurčias žmogus sugebėjo atlikti tokį stulbinamą darbą.

Jurijus Vasina gimė ir mokėsi kurčiųjų mokykloje Rusijoje. Vėliau su šeima persikėlė į Radviliškį. Iki šiol jis čia ir gyvena.
Netekęs darbo Jurijus nutarė su dviem pažįstamais vykti į Švediją uždarbiauti. Tai buvo 2000-ieji.

Iš pradžių lietuviams buvo nelengva. Per keletą atvykimo dienų pavyko susirasti tik prastai mokamą darbą - skinti braškes. Atvykėliai pasijuto „įkliuvę“, tad reikėjo užsidirbti pinigų bent jau kelionei namo. Vienas iš trijulės neatlaikė ir netrukus išvyko atgal. Jurijus ir Evaldas buvo atkaklesni.

Vieną rytą Jurijus atsibudęs nerado Evaldo. Po kelių valandų šis grįžo su nauju šeimininku. Švedas pasiūlė jiems dirbti jam. Lietuviai spėriai susiruošė į kelionę ir išvyko į Noros miestą pas naująjį šeimininką.

Šeimininkas Jurijui ir jo kaimynui Evaldui parodė lenkų statytą namą, o Jurijui ir Evaldui pasiūlė pastatyti... laivą. Jurijui vertė Evaldas, jis yra girdintis žmogus. Iš pradžių šeimininkas leido jiems pabandyti. Pamatęs rezultatą liko patenkintas ir iškart Jurijų ir Evaldą įdarbino.

Taip draugai pradėjo statyti laivą. Atėjus rudeniui Jurijus išvyko į Prancūziją dirbti. O vasaros mėnesiais vėl grįždavo į Švediją ir tęsdavo, ką pradėjęs. Iki 2007 metų Jurijus buvo darbų „viršininkas“, o Evaldas - jo pagalbinis darbuotojas.

Savininkas kartais pageidavo ir gana keistų dalykų. Pvz., iš Italijos parvežtą auksinę monetą įmontuoti į laivo galą.

Jurijus ir Evaldas ne tik pastatė medinį laivą, bet ir sumeistravo medinius baldus. Savaitgaliais ir laisvalaikiu prie darbininkų prisijungdavo ir pats šeimininkas. Kartu jie įrengė virtuvę, tualetą, miegamuosius, dušą, belaidį internetą, įtaisė skalbimo mašiną. Žodžiu, viską, ko reikia patogiai buičiai. Darbdavio žmonos pageidavimu laive įmontavo net siuvimo mašiną. Po to medinį laivą jie apkaustė metalu. 2007 m. darbą baigė. Savininkas jau tuomet planavo parduoti namą Švedijoje, už gautus pinigus nupirkti du variklius ir iškelti bures.
Na, o Jurijus su Evaldu atsisveikino su savo kūriniu ir vienas su kitu. Jurijus išvyko namo, o jo kaimynas pasiliko Švedijoje.

Vėliau mūsų herojus sužinojo, kad savininkui pavyko sumanymą įgyvendinti iki galo, ir 2009 m. laivas buvo nuleistas į jūrą. 2010 m. šeimininkas su žmona pradėjo kelionę aplink pasaulį.

Pasak Jurijaus, darbas jam buvo ir malonus, ir naudingas. Per tą laiką iš savininko jis išmoko skaityti brėžinius, suvokti statybos instrukcijas. Baigęs darbą jis mokėjo daug daugiau, nei iki tol. Subrendo kaip žmogus.

Jurijus rodė mums išskirtines medžiagas ir daiktus, kuriuos parsivežė iš Švedijos. Net klausantis jo ir matant akivaizdžius įrodymus, jo pasakojimas atrodė neįtikėtinas. Gal dėl to, kad buvo nuostabu, kiek daug gali kurčias žmogus.

Jurijus sakė, kad niekada nepamirš nors ir ilgo, sunkaus, bet labai įdomaus darbo. Na, o mums, kurčiųjų jaunimui, tai geras pavyzdys, ką gali dirbti kurtieji. Labai džiaugiamės Jurijaus sėkme. Linkime jam ateityje dar įvairesnės ir naujos patirties.

Parengė Emilija KISNIERIŪTĖ
„Akiračio“ jaunimo korespondentė

Statydamas laivą Jurijus įgijo daug darbo patirties ir gyvenimo išminties.

Jurijaus Vasinos ir jo draugo Evaldo rankomis padirbdintas laivas.