Naujienos

LKD Kauno apskrities gestų kalbos centro direktorė ir Lietuvos gestų kalbos asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė kurčiųjų sistemoje dirba dar nuo 1994 m. Tačiau svarbu ne vien darbo stažas ir dokumentuose paliktos žymos – sumanios, veiklios vadovės vardas organizacijoje pelnytas už puikų darbą, širdies gerumą, mokėjimą pakovoti už bendruomenės reikalus.

Ji atvira žmonėms ir naujovėms, nebijanti pareikšti išskirtinės nuomonės, pateikti svarstyti aktualiausias bendruomenės problemas. Užaugusi klausos negalią turinčių tėvų šeimoje puikiai supranta negirdinčio žmogaus psichologiją ir tas žinias sumaniai pritaiko darbe.

R.Ramonytė–Leonavičienė nuo kūdikystės buvo ne šalia, ne greta, bet kartu su kurčiųjų bendruomene. Tėvai, Danutė ir Rimantas Ramoniai, kurčiųjų draugijos istorijoje liks kaip vieni iš aktyviausių jos steigėjų, kurie plėtė veiklą ir darbais garsino organizacijos vardą.

Niekada nesakyk „niekada“

R. Leonavičienė mena, kad vaikystėje buvę akimirkų, paženklintų nepelnytu kartėliu dėl visuomenės negatyvaus požiūrio į kurčiuosius. Ji pati, nors ir girdinti, buvo klausos negalią turinčių tėvų vaikas. „Mūsų namo kieme buvo daug vaikų iš kurčiųjų šeimų, kitose erdvėse dėl dviprasmiškų užuominų tekdavo mums su sesute Dale ir pakovoti“, - prisimena ji. Tačiau šilta atmosfera šeimoje ištirpdydavo širdgėlą, šiandien ji didžiuojasi turėdama išmintingus, savo atkaklumu, savarankiškumu daug pasiekusius tėvus. Iš jų gavo neįkainuojamų dvasinių turtų, čia įprato prie kasdienės „dvikalbystės“ : tikrosios lietuvių gestų kalbos ir kalkinės gestų kalbos.

Anksčiau gestų kalbos vertėjais dažniausiai dirbo asmenys, kilę iš kurčiųjų šeimų. Tačiau Ramunė, baigusi bendrojo lavinimo mokyklą, kategoriškai pareiškė: „ Gestų vertėja aš niekada nedirbsiu!“ Aplinkybėms susiklosčius dirbo prekyboje. Tačiau sparti privatizacija Lietuvoje staiga pakoregavo jos apsisprendimą ir 1994 m. pradėjo dirbti gestų kalbos vertėja Kauno kurčiųjų gamybos ir mokymo kombinate „Atropa“ (dabar UAB „Atropa“), įstojo į LKD narius. Tuo metu keturios gestų kalbos vertėjos teikė vertimo paslaugas čia dirbantiems žmonėms. Kompetencijos jaunai vertėjai netrūko, ji gerai mokėjo kalbą, jautė bendruomenės psichologinį klimatą, vertėjaudama, konsultuodama žmones daugumą jų pažinojo, žinojo, kokie jų poreikiai, o svarbiausia - visada jautriai reagavo į juos.

Atkurta Lietuvos Nepriklausomybė atnešė daug permainų ir neįgaliesiems. Atsivėrus durims į aukštąsias mokyklas, katastrofiškai trūko gestų kalbos vertėjų. (Anksčiau apie 1400 Kauno apskrityje esančių kurčiųjų aptarnavo tik 4 gestų kalbos vertėjos.) LKD ir Surdologijos centro pastangomis 2000 m. Vilniaus kolegija pradėjo rengti gestų kalbos vertėjus. 2001 m. įsteigtas gestų kalbos vertėjų centras Vilniuje, 2003 m. gruodžio mėnesį – Kaune. Kauno gestų kalbos vertėjų centras įsikūrė KKRC patalpose, dirbo aštuonios vertėjos. Centro direktorės pareigos buvo pasiūlytos R. Leonavičienei. 2005 m. Šiaulių universitete ji įgijo specialiosios pedagogės ir logopedės diplomą.

Didelė darbo apimtis ir pasiekimai

Įkurtuvių džiaugsmui ir rūpesčiams nuslūgus energinga vadovė ėmėsi plačios veiklos ir neliko nepastebėta. Todėl 2009 m. R. Leonavičienė, neturinti sau lygių konkurentų, buvo išrinkta Lietuvos gestų kalbos asociacijos (LGKA) prezidente. Visa kurčiųjų organizacija jos atėjimą į aukštą postą siejo su gera pranašaujančiais pokyčiais ir viltimi. Ir ji nenuvylė...

LGKA greit įsiliejo į Europos gestų kalbos forumą (EFSLI), kuris nuo 1993 m. vienija gestų kalbos asociacijas ir kitas giminingas organizacijas iš visos Europos. EFSLI pagrindiniai tikslai - dalytis informacija, patirtimi, organizuoti mokymus vertėjams, atstovauti kurčiųjų bendruomenės interesams. Neseniai pasirašius visiems kurčiųjų asociacijų prezidentams deklaraciją, bus siekiama, kad gestų kalba oficialiai būtų pripažinta Europos lygiu. Dedamos didelės pastangos, kad šalyse gestų kalbos vertėjai būtų rengiami universitetiniu lygiu, dėstytojams ruošiamasi vesti specialius seminarus.

Asociacijos prezidentė pasakojo, kad kiekvienais metais vis kitoje šalyje vyksta konferencijos, kuriose plačiai nagrinėjama pasiūlyta aktuali tema. Pavyzdžiui, 2009 m. Estijoje vykusioje konferencijoje buvo pasirinkta tema „Gestų kalbos vertėjų sveikatos būklė ir emocinė būsena darbe“. Kadangi Estija yra netolima valstybė, į konferenciją važiavo 7 žmonių delegacija. Kelionės išlaidas padengė labdaros organizacijos, gestų kalbos centras, savo lėšomis prisidėjo ir patys vertėjai. Praėjusių metų rugsėjį trijų vertėjų grupė vyko į Škotiją. Šiais metais numatyta konferencija Italijoje. Planuojama, kad 2013 m. konferencija vyks Lietuvoje.

Delegacijos narių skaičius paprastai priklauso nuo to, kiek turima lėšų kelionei. Kartais finansinę paramą skiria pati EFSLI. Gestų kalbos asociacijos prezidentė apgailestauja, kad kol kas tik maža dalis vertėjų turi galimybę nuvykti į konferencijas, iš kurių parsivežama daug žinių ir patirties. Tačiau akivaizdu, kad EFSLI tikslai yra didelio masto, pamažu viskas klostosi į gerąją pusę, o susitelkus pavyksta problemas spręsti daug greičiau.

Kasdienės problemos ir jų sprendimo būdai

Vis dar aktuali problema yra gestų kalbos vertėjų kaita, jų trūkumas atokiuose rajonuose. Tai lemia maži atlyginimai, nelengvas darbas, ne visai aiškiai apibrėžti reikalavimai, teisės ir pareigos tarp vertėjo, kaip paslaugos teikėjo, ir kurčiojo, kuris paprastai reikalauja aiškios ir greitos paslaugos.

Pradėjus steigti Lietuvoje gestų kalbos centrus, bandoma atskirti vertimo paslaugas nuo socialinių paslaugų. Šioje srityje turinti darbo patirtį direktorė tvirtina, kad nesant paslaugų apibrėžtumo dažnai kildavo nepelnytų kaltinimų vertėjams, nes įstatymai nuolat keičiasi. Pats kurčias žmogus turėtų daugiau domėtis ir gauti informacijos iš socialinių sferų, konsultantų–informantų. Kiekvienas kurčias draugijos narys turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis, bet gavęs vertimo paslaugą turi pats atsakyti už savo veiksmus. Vilniaus kolegiją baigę specialistai pasiruošę dirbti profesionaliai, bet linkę susilaikyti nuo šališkų komentarų, tokiu būdu išsaugoti neutralumą.

Kasdienes, svarbias temas direktorė yra ne kartą iškėlusi konferencijose Kauno m. savivaldybėje, pasidalijusi parsivežta iš EFSLI tarptautine patirtimi siekiant įveikti kurčiųjų socialinę atskirtį.
2010 m. LR Seime surengtoje konferencijoje paminėti 15 m. sukakčiai, kai Lietuvių gestų kalba įteisinta kurčiųjų gimtąja kalba, R. Leonavičienė pateikė pasiūlymą, kad gestų kalbos vertėjai turėtų būti prilyginti prie užsienio kalbų vertėjų.

Direktorė pasidžiaugė, kad pagaliau nuo sausio mėnesio pakelti atlyginimai gestų kalbos vertėjams. Patvirtintas vertėjo statutas. Artimiausiuose planuose - kelti reikalavimą, kad (kaip ir socialiniams darbuotojams) vertėjams būtų pailgintos kasmetinės mokamos atostogos, kad būtų sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją. Nors tai dar tik ateities gairės, pamažu tariamasi dėl galimybės, kad gestų kalbos vertėjus rengtų Vytauto Didžiojo universitetas.

Nuo 2010 m. liepos panaikintos apskričių administracijos. Todėl buvo likviduotas Marijampolės gestų kalbos vertėjų centras, jis dabar tapo Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro padaliniu. Dėl šios priežasties trys iš šešiolikos gestų kalbos vertėjų teikia paslaugas Marijampolės apskrityje.

Pakrypus kalbai apie mokymosi priemones, gestų kalbos žodynus, turinčius padėti ne tik besimokantiems vertėjams, kurtiems mokiniams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms bei apkurtusiems po ligos ar nelaimingo įvykio, dauguma ant stalo pateiktų priemonių (kompaktinių diskų su matematikos, fizikos, geografijos, chemijos, dailės, sporto vardiniais pavadinimais) sufleruoja išvadą, kad pagalba yra mokyklinio lygio.

Moka pakovoti, reikalauti, suprasti ir švęsti

Dabartinis Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro kolektyvas turėtų būti dėkingas likimui už savo vadovę. Kadangi daug metų dirbo vertėja, direktorė žino, ko galima reikalauti iš pavaldinių. „Vertėjos darbas sunkus, bet su žmonėmis dirbti visur sunku“, - neabejoja centro vadovė. Ir priduria, kad LKD, taip pat gestų kalbos centrai dirba kurčiųjų bendruomenei, o ne atvirkščiai. Vadovaujantis tokiu principu daugelis atsakymų aiškūs.

Dabar Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras įsikūręs erdvesnėse patalpose Gruodžio gatvėje.

Miela šypsena skleidėsi direktorės lūpose užsiminus apie pirmąjį lietuvių gestų kalbos konkursą “Gestai vertėjų rankose“, kuris vyko gegužės 20 d. Kauno valstybiniame lėlių teatre.

Paėmusi į savo rankas organizacinius rūpesčius, subūrusi darbo grupę, dovanojo susirinkusiesiems šventę.

„Susidomėjimas renginiu didelis, vienintelis priekaištas, kad šventei nepasirinktas savaitgalis“, - kukliai nutylėdama savo pastangas teigia ji.

„Mes atviri naujovėms, visiems vertimo ir bendravimo būdams, nes tik būdami vieni kitiems atidesni sparčiais tempais eisime į priekį, pasieksime tai, ką turi pažangesnės Europos valstybės“, - tvirtina direktorė.

Pastaruoju metu R. Leonavičienė darbo klausimais ruošėsi kelionei į Afriką. Reikia tikėtis, kad grįžusi skaitytojams pateiks naujienas iš svečioje šalyje vykusios konferencijos.

Aldona Gema Stankevičienė-Macionytė

Kauno apskrities gestų kalbos centro direktorė ir Lietuvos gestų kalbos asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė  atvira žmonėms ir naujovėms, nebijanti pareikšti išskirtinės nuomonės, pateikti svarstyti aktualiausias bendruomenės problemas. Užaugusi klausos negalią turinčių tėvų šeimoje puikiai supranta negirdinčio žmogaus psichologiją ir tas žinias sumaniai pritaiko darbe.